Šiemet vasarotojai itin dažnai akis į akį susiduria su gyvatėmis. Bauginantys ropliai pastebimi laukuose, daržuose, soduose, kur tokių svečių anksčiau net įsivaizduoti nebūtume galėję.
Kas tai? Užsibuvę karšti orai gyvates gena iš drėgnų miškų? O gal Lietuvoje jų sparčiai daugėja?
Pelkių gražuolėmis tituluojamos gyvatės šiemet ypač aktyvios. Sunku tikėtis išvykos į gamtą, per kurią netektų susidurti su baimę keliančiu gyviu. Ar tik ne nuo didelio karščio šaltakraujai ropliai pasidarė tokie aktyvūs? Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros docentas, roplių žinovas ir mylėtojas Rimantas Budrys būtent tą ir akcentavo. “Gyvačių tikrai nedaugėja, nes sparčiai naikinami durpynai, apypelkiai. O sutinkame jų dažniau todėl, kad per karščius jos ima keisti įprastines savo buvimo vietas, ieško, kur nuo kaitros pasislėpti, - paaiškino jis. - Gyvatės - šaltakraujai ropliai, jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos. Mūsų kraštų gyvatėms geriau atšalti, negu perkaisti. Perkaitimas joms - mirtis."
Gelbėdamosi nuo karščių gyvatės ieško vėsesnių vietų - daržuose po burokų lapais, žolynuose, laukuose, kur paprastai negyvena.
Išduoda akys
Lietuvoje, anot R.Budrio, gyvena trys gyvačių rūšys - geltonskruosčiai ir lygiažvyniai žalčiai bei angys (marguolės). Lygiažvynių žalčių aptinkama labai retai, tik Pietryčių Lietuvoje, jie - saugomi, įrašyti į Raudonąją knygą. Geltonskruosčių pilna visur. O angys - vienintelė nuodingų gyvačių rūšis Lietuvoje.
“Skiriamasis angies bruožas - ant nugaros išreikštas zigzagas, - kaip atskirti žaltį nuo angies, mokė docentas. - Bet zigzago gali ir nesimatyti, angies kūno spalva gali būti lygi, tamsi, tokia pati kaip ir žalčio. Kadaise ir aš apsirikau - manydamas, kad žaltys, gyvatę patraukiau už uodegos... Geriausia pasižiūrėti gyvatei į akis. Angies vyzdys visą laiką yra vertikalus, siauras. O žaltys turi apvalų vyzdį."
Negalintiems pasigirti puikiu regėjimu docentas nepataria kišti nosies kuo arčiau besiraitančio gyvio. Drąsa šiuo atveju esą visai nepagirtinas bruožas. “Pamatę gyvatę, ramiai ją apeikite, nestokite skersai kelio - ir problemų nebus", - patarė docentas.
Angys ginasi įkirsdamos ir suleisdamos nuodus, bet žalčiai irgi ne pėsti. “Šie turi aštrius dantukus ir gali įkąsti, kraują paleisti, - įspėjo jis. - Be to, jei juos bandysite sugriebti, gali apipurkšti dvokiančiomis išmatomis."
Žalčiai nuo angių skiriasi ir dydžiu. Jie išauga iki metro ar dar daugiau, o angys - tik iki 70 centimetrų.
Alkana angis - klastinga
“Aktyviausios angys būna vakarop ir naktį, o dieną ieško paunksnės, todėl ir pasirodo žmonių akyse, - aiškino specialistas. - Jei angis alkana, nuodų turi sočiai. Tuomet ir aukai jų kliūva daugiau."
Soti angis yra pasyvi. Ji įsitaiso saugioje vietelėje, nes reikia pastangų ir ramybės prarytą grobį suvirškinti. Paskui vėl pradeda medžioti.
Nors angys nuodingos, docentas Lietuvoje nežino atvejo, kad nuo jų įkirtimo žmogus būtų miręs. “Mirčių pasitaiko ne dėl suleistų nuodų, o dėl to, kad netinkamai po to buvo gydomasi, - pabrėžė jis. - Jokių žaizdos užveržimų ar iščiulpimų! Tik, pakėlus galūnę aukščiau, skubėti pas medikus."
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
