Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai Kaune pirmą kartą atliko daugiabučių namų laiptinių mikrobiologinius ir parazitologinius tyrimus. Gauti rezultatai atskleidė, jog periodiškai nevalomose laiptinėse gyventojai rizikuoja pasigauti sveikatai pavojingus užkratus. NVSLP specialistai tyrimo objektu pasirinko daugiabučių laiptines, kurios ilgą laiką nebuvo valomos nei sausuoju, nei šlapiuoju būdu. Mikrobiologiniai ir parazitologiniai mėginiai buvo imami nuo lauko ir butų durų, rankenų, radiatorių, turėklų, palangių, laiptų.
Atlikę tyrimą kai kuriose nevalomose laiptinėse mikrobiologai aptiko didelį kiekį sveikatai kenksmingų sufleredukuojančių klostridijų, enterobakterijų, pelėsinių grybų, kitų nešvarioje aplinkoje besidauginančių mikroorganizmų.
Vienoje iš laiptinių, ant turėklų, kuriuos per dieną paliečia keliasdešimt žmonių, parazitologai aptiko ir parazitinių kirmėlių Enterobius vermicularis, liaudiškai žinomų kaip spalinės. Šie parazitai, patekę į žmogaus organizmą, sukelia nemalonią, o kartais ir pavojingą ligą - enterobiozę. Ja labiausiai rizikuoja užsikrėsti vaikai ir žmonės, kurių silpna imuninė sistema.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, enterobiozė pasireiškia pilvo skausmais, gali padažnėti tuštinimasis, pykinti, kartais vemiama, gali svaigti ir skaudėti galvą, sumažėja apetitas. Kai kuriais atvejais aklosios žarnos ataugoje susikaupusios spalinės gali sukelti apendicitą. Be to, jos gali nušliaužti į šlapimtakius, lytinius organus ir sukelti šių organų uždegimus. Enterobioze sergantis žmogus yra infekcijos šaltinis, todėl gali apkrėsti ir aplinkinius.
Daugiabučius namus prižiūrinčios bendrovės „Mano būstas“ atstovė Jurgita Balčiūnaitienė teigė, jog didžioji dauguma gyventojų vis dar numoja ranka į raginimus reguliariai ir profesionaliai valyti laiptines. Geriausiu atveju žmonės patys su skuduru arba šluota prašluoja grindis, blogiausiu – iš viso nesiima jokių veiksmų. „Situaciją geriausiai atspindi statistika – dauguma laiptinių šiandien nėra valomos arba valomos labai atmestinai. Yra ir tokių laiptinių, kurios nebuvo valytos keletą metų ir daugiau. Todėl remiantis atliktu tyrimu galima teigti, kad didžiojoje daugumoje laiptinių gyventojai rizikuoja pasigauti pavojingus užkratus“, - sako J.Balčiūnaitienė.
Aplinkos ir teritorijų priežiūros paslaugas teikiančios bendrovės „Mano aplinka“ direktoriaus Mindaugo Strigockio teigimu, norint, kad laiptinėse būtų išlaikytos higienos normos ir nesiveistų pavojingos bakterijos bei parazitai, jas būtina nuolat valyti. Tačiau vien tik šluotos ir sauso skuduro nepakanka. Šiuo atveju būtina naudoti visą specialių sertifikuotų priemonių arsenalą.
„Klaidinga manyti, jog pavojingus užkratus galima išnaikinti periodiškai valant laiptines sausuoju būdu ar paprastu šlapiu skuduru. Net jei po tokios priežiūros jos atrodo švarios, dar nereiškia, kad taip yra iš tikrųjų. Kokybiškai išvalyti bendrąsias patalpas ir užtikrinti, kad jose nesiveistų parazitai, įmanoma tik naudojant specialias priemones – pradedant įvairiais valikliais ir baigiant oro ozonavimu“, - paaiškino M.Strigockis.
