Karolina Stažytė
Buvo laikai, kai miesto gyventojai privalėjo išeiti į gatves ir apsikuopti. Tai – praeitis. Pavasarį gatvėse prisikaupia itin daug smėlio ir žemių sąnašų. Grįžęs automobiliu, vakare esi priverstas nuo jo plauti pilką dulkių sluoksnį. O baisiausia, kad tomis dulkėmis mes visi nuolat kvėpuojame. Kalta valdžia, miesto švarinimui skirianti mažai lėšų ir dėmesio? Tikriausiai ne. Pasak Tauragės miesto seniūno Virginijaus Žiliaus, lėšų yra – kaltas prastas gatvių tinklas. Kadangi pusė miesto gatvių vis dar žvyruotos, nuo jų nešasi žvyras. Netvarką kuria ir birias prekes vežantys perpildyti, nekontroliuojami sunkvežimiai. Ir patys miesto gyventojai, stokojantys kultūros bei pilietiškumo jausmo.
Visi už šluotų ir kartu į gatvę
Sovietmečiu buvo įprasta, kad visi gyventojai, apsiginklavę grėbliais ir kastuvais, išeidavo į gatves gražinti aplinkos. Viduramžių Vilniuje tiems, kurie prieš miesto šventes ir kunigaikščio atvykimo garbei skirtas eisenas nesusitvarkydavo patvorių, grėsdavo netgi namo nusavinimas. Tokius laikus su nostalgija prisimena ir viena Prezidento gatvės gyventoja Irena.
– Taip trūksta pilietiškumo jausmo. Kodėl negalime susitvarkyti šaligatvių šalia namų? Įsivaizduokite, ketvirtadienio vakaras, 19 valanda, ir visi miestelėnai išlenda iš namų apsikuopti. Kai visi prisidėtų – ir to tvarkymo būtų mažiau, – teigė pro saulėgrąžų lukštus kur papuola spjaudančius jaunuolius ramiai negalinti praeiti moteris. – Galėtų į madą sugrįžti ir portsigarai. Vienoje dėžutės pusėje – cigaretės, kitoje – tuščia vieta nuorūkoms sudėti. O dabar... Visur tų nuorūkų primėtyta.
Irenos nuomone, Tauragės miesto gatvėse susikaupusios smėlio sąnašos ne tik gadina vaizdą, bet ir kenkia sveikatai. Pavojingiausios, pasak moters, nuo dylančių automobilių padangų atskylančios mažos kenksmingos dalelės, kuriomis, kartu su dulkėmis, eidami šaligatviais, esame priversti kvėpuoti.
– Šią žiemą nebuvo daug sniego. Nereikėjo dažnai kelių barstyti. Tad mažiau sunaudota kuro ir druskos bei smėlio mišinio. Seniūnija turėjo sutaupyti, tai gal daugiau pinigų galėtų skirti gatvėms valyti. Pasiteiraukit valdžios to, – svarstė Irena.
Prastas gatvių tinklas
Tauragės miesto seniūno V.Žiliaus teigimu, sutaupyta tikrai nebuvo. Lėšos žiemos tarnybų paslaugoms skiriamos iš kito finansavimo šaltinio. 2013 m. gatvių valymui išleista apie 750 000 Lt: rankinio valymo paslaugos atsiėjo 721 381 Lt, valymo mašinos samdymas – 28 407 Lt. Ar to užtenka? Ar įmanoma lėšų skirti daugiau?
– Žinoma, visad gali būti geriau. Šluotą į gatves reikėtų varyti dažniau. Tačiau kartais pasijunti, lyg dirbtum betikslį darbą. Šluok nešlavęs, vis tiek pilna sąnašų. To priežastis – prastas, vienas prasčiausių Lietuvoje, Tauragės gatvių tinklas. Didžioji dalis kelių – žvyrkeliai. Toks palikimas. Sovietmečiu namus statė, o apie gatvių tiesimą negalvojo. Negalvoja ir dabar. Asfaltuoja vieną gatvę, o šalutinės juk žvyruotos. Ypač palijus mašinų padangos apsineša purvu ir atneša jį ant asfalto dangos. Smėliu užkemšama ir kanalizacija, – nuomonę išsakė V.Žilius.
Žvyro, anot seniūno, prisibarsto ir iš gatvėmis nuolat zujančių perpildytų sunkvežimių priekabų. Statybų mieste juk vyksta daug. Ypač dabar. Niekas sunkvežimių nekontroliuoja. Transporto inspekcijai prižiūrėti miesto teritoriją nepriklauso, o vietinė policija įsikiša tik kai kas nors nutinka.
– Kartais patys pasekame tuos iš statybviečių ar atgal važiuojančius sunkvežimius. Jei pribarsto, kviečiame policijos pareigūnus ir prašome statybų darbus atliekančią įmonę sutvarkyti ką pridirbo. Tačiau keli seniūnijos darbuotojai visiems iš paskos juk neprivaikščios, – dėstė seniūnas.
13 valytojų ir viena mašina
Prieš Velykas teko stebėti vaizdelį, kaip Prezidento gatvės pakraščiuose vienas šalia kito šluotomis darbavosi šeši ryškiomis liemenėmis vilkintys valytojai. Ar yra naudos iš tokio valymo, kai sąšlavos, atrodo, tiesiog perstumdomos iš vienos vietos į kitą?
– Naudos nedaug, bet yra. Po žiemos važiuojamosios dalies pakraščiuose susikaupia daug sąnašų. Šluotomis jų neišjudinsi. Reikia kastuvų. Pirmiausia darbininkai jas nukasa, sušluoja į krūveles, o paskui pravažiuoja „Dunokų“ valymo mašina ir smėlį surenka. Po jos gatvėse ir vėl pasirodo darbininkai, – valymo darbų eigą nupasakojo seniūnas.
Pasak jo, visa tai atliekama anksti, apie 5 val. ryto. Tad miesto gyventojai gali pagalvoti, jog gatvių niekas nevalo. Juk dažniausiai proceso nemato. Bet jis vyksta. Švarinti aplinką padeda ir visuomenei naudingus darbus atliekantys darbininkai. Tiesa, jų pareiga – surinkti besimėtančias šiukšles. Kastuvais ir šluotomis jie retai darbuojasi.
Atlikti valymo darbus miesto seniūnija samdo „Dunokų“ bendrovę. Pasak šios įmonės direktoriaus Alvydo Lapinio, Tauragės gatves švarina trylika valytojų ir viena prieš ketverius metus įsigyta šlavimo mašina. Ji ne tik šluoja, bet ir surenka sąnašas, sudrėkina gatvę. Kaip dažnai valoma, priklauso nuo skiriamų lėšų. Tačiau valymo darbų, A.Lapinio teigimu, Tauragės gatvėse pakanka.
Savame mieste – ne šeimininkai
Paklaustas apie priežastis, kodėl Tauragės gatvės nepasižymi švara, „Dunokų“ direktorius įvardijo tas pačias, kaip ir miesto seniūnas – prastą gatvių tinklą ir nekontroliuojamus sunkvežimius, vežančius ir kur papuola barstančius smėlį bei žvyrą.
– Per vieną reisą bando nuvežti tiek, kiek nuvežtų per pusantro. Reikėtų juos labiau kontroliuoti. O dabar net svarstyklių mieste nėra, – pastebėjo A.Lapinis.
Paklaustas, ar per šią žiemą nebuvo sutaupyta lėšų, juk sniego nebuvo, tad ir valyti kelius bei juos barstyti druska retai kada prireikė, „Dunokų“ direktorius atsakė neigiamai. Iš anksto jiems pinigų niekas neskiria. Sumokama tik už atliktus konkrečius darbus. Prižiūrintiems valstybinius kelius yra kitaip. VĮ Tauragės regiono keliai lėšas gauna iškart visam žiemos sezonui.
Pasak A.Lapinio, šią žiemą ant slidžių kelių išbarstyta apie 250 tonų druskos. Smėlio ir druskos mišinys barstomas tik ant šaligatvių. Ant kelių dangų jis patenka tik kritiniais atvejais.
O ar gyventojai neturėtų prisidėti prie valymo darbų? A.Lapinio nuomone, turėtų. Tačiau sąmoningų tauragiškių pasitaiko išties nedaug. Daugelis ne tik nesišvarina aplinkos, bet ir išsivalę kiemus sugeba šiukšles suversti į kanalizaciją. Jiems neįdomu, kad tai bendras visų turtas.
– Daugiau nei pusė Tauragės gyventojų nesišluoja šaligatvių. Tarsi kas raudoną liniją būtų nubrėžę tarp jų privačios valdos ir valdiškos. Jei perkeltum tą liniją ties gatve – tikriausiai pasistatytų ant šaligatvio taburetę ir imtų mokestį už praėjimą. Trūksta mūsų žmonėms kultūros. Nesijaučia, kad būtume savo miesto šeimininkai, – svarbiausiu akcentu pokalbį užbaigė A.Lapinis.
