Po miesto tarybos opozicijos kaltinimų, kad miestas taškosi pažadais, prieš pat biudžeto tvirtinimą šimašininkai nusprendė dvigubai sumažinti būsimų Kalėdų biudžetą. Miesto politikai taip pat toliau ginčijasi dėl gatvių siaurinimo ir nesutaria, ką reikia vadinti biudžeto deficitu.
Sostinėje lapkričio pabaigoje įžiebtą eglutę lydėjo visa virtinė istorijų: politikams, gyventojams kliuvo ne tik eglės forma, lempučių spalva, bet ir kitos detalės, pavyzdžiui, kaina. Po programos apkarpymo Vilnius Kalėdoms pernai išleido mažiau nei planavo: 393-is tūkstančius eurų, iš kurių 231-as buvo skirtas eglutei.
Diskusijos nenurimo ir pasibaigus šventėms. Vilnius patvirtino šių mietų miesto biudžetą. Prieš tarybos posėdį politikai susiginčijo, kiek pinigų skirti jau ateinančioms Kalėdoms. Opozicijai kliūvo kitų metų šventinės išlaidos.
„Meras žadėjo, kad šiais metais puošime kukliau. Per pateikimą ta suma ne tik, kad nebuvo sumažinta, bet ji buvo dar labiau padidinta. Buvo norima skirti net 600 tūkstančių eurų. Tame tarpe ir Kalėdų eglutei“, – teigia tarybos narys Žilvinas Šilgalis.
Vėliau ši suma buvo sumažinta iki 490 tūkstančių eurų. Lygiai tiek pat, kiek planavo miesto taryba skirti lygiai prieš metus.
„Vėlgi 490 tūkstančių. Vadinasi kelias tolimesniam švaistymui yra atvertas“, – kalba Ž. Šilgalis.
Šie žodžiai paseno prastai. Meras prieš pat tarybos posėdį opozicijai paruošė staigmeną: paskelbė, kad kitos Kalėdos sostinėje bus taupesnės.
„Mes koalicijoje esame sutarę, kad bus patvirtintas biudžetas, minus 250 tūkstančių, nuo tų sumų apie ką šnekama, tai yra gerokai mažesnė. 150 mažesnė, nei pernai buvo“, – tikina Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Nuo 490 planuotų tūkstančių eurų Kalėdoms, savivaldybė nurėžė pusę. Nauja Vilniaus valdžia kitais metais suksis su 240 tūkstančių suma.
„Ne mano skonio eglutė buvo, aš tikrai labai palaikiau tą liniją, kad gerai atšvenčiam tą gimtadienį, kuris yra iškilmingas ir tikrai laikas pereiti natūralumo“, – sako R. Šimašius.
Šiemet savivaldybė tikisi, kad atsiras kitų įmonių norinčių puošti pagrindinę miesto žaliaskarę.
„Bus konkursas, kaip švęsti Kalėdas, kad bus įtraukiama nuo pat pradžių, daugiau konkurencijos ir privataus sektoriaus dalyvių. Reikia kukliau, bet šventiška nuotaika, kad nedingtų, o konkursas, manau, atneš labai gerų idėjų. Eglė tikiuosi bus kuklesnė, bet ne mažiau graži“, – sako R. Šimašius.
Tokį Kalėdinio biudžeto apkarpymą opozicija vadina stebuklu.
„Aišku, tų stebuklų būna, ta baimė prieš rinkimus, baimės akys yra didesnės, tai kaip ji realizuosis, matysim“, – kalba Ž. Šilgalis.
Opozicija piktinasi, ne tik eglutės kaina, bet ir tuo, kaip Vilnius planuoja tvarkyti gatves.
„Šiai sferai investicijų reikia, klausimas tik prioritetui, jeigu tai vėl taptų gatvių siaurinimo sprendimai, remontai, kurie nebūtinai reikalingi, tai aišku būtų neteisinga“, – tvirtina tarybos narys Artūras Zuokas.
„Numatytas toliau siaurinimas, toliau kilpinis transportas, toliau chaotiškas medžių, ne apsaugą senų, bet naujų sodinimas“, – kalba Ž. Šilgalis.
Valdančiųjų vicemerai, kurie prieš rinkimus aiškina, kad tvarkyti miestą, įskaitant ir gatves reikia kitaip, bet balsuoja už dabartinius darbus tęsiantį biudžetą, aiškina, kad tikriausiai biudžetas bus tikslinamas po rinkimų, kai bus aišku, kas vadovaus miestui.
„Biudžetas yra kompromisinis dokumentas, yra vienos vietos, kur labiau patinka, kitos kur mažiau patinka, bet, iš esmės, mes turime šiandieną patvirtinti ir leisti miestui gyventi savo gyvenimą, o po rinkimų, tiesiog dėl prioritetinių dalykų pasikeitimų natūraliai bus korekcijos, bet būna kasmet nepaisant yra rinkimai, ar ne“, – teigia Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
„Naujoji taryba jau balandį susirinks į naują posėdį ir tikriausiai taip pat įvertins, pagal koalicinę sutartį bus įvertina ir pasižiūrėta tiek į biudžetą, tiek į ketverių metų ateitį“, – tvirtina Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
O meras Remigijus Šimašius iš viso nesutinka su teiginiu, kad jis siaurino miesto gatvės.
„Vilniuje nėra susiaurinta nei viena gatvė, nors kai kurias gal ir reikėtų, nėra susiaurinta nei viena. Yra paplatinti dviračių takai, paplatinti pėsčiųjų taikai, paplatintos žalios juostos“, – tikina R. Šimašius.
Miesto politikai taip pat nesutaria, kas yra biudžeto deficitas.
„Biudžeto deficitas yra 45 milijonai eurų“, – sako A. Zuokas.
„Deficitas, atmetus visas spekuliacijas, šiai dienai siekia 16 milijonų eurų“, – tvirtina V. Benkunskas.
Taip yra dėl to, kad miesto politikai skirtingai apibrėžia skolas. Šių metų savivaldybės biudžetas, visų išlaidų suma, pasak miesto savivaldybės, siekia 1 milijardą 200 milijonų eurų, išlaidos pajamas viršija maždaug 146 milijonais.
Tačiau tai deficitu nėra vadinama, nes 101 milijonas miestui liko dar nuo pernai metų. O likusią sumą, 45 milijonus, planuojama skolintis, tačiau valdantieji šios sumos deficitu nevadina, nes biudžete senų skolų grąžinimui numatyti 29 milijonai eurų.
