Susisiekimo ministerijos sudaryta darbo grupė nutarė dar kartą kreiptis į ekspertus, kurie galėtų įvertinti dviejų šiuo metu turimų "Rail Baltica" tiesimo Lietuvoje projektų privalumus. Iki kovo 1 d. darbo grupė turės pateikti siūlymus Vyriausybei.
Antradienį Susisiekimo ministerijos, Transporto investicijų direkcijos, AB "Lietuvos geležinkeliai" specialistai bei Kauno ir Marijampolės miestų bei rajonų atstovai svarstė europinio standarto geležinkelio "Rail Baltica" atkarpos nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno tiesimo variantus. Taip pat aptarta ir būsimojo Kauno krovinių kaimelio vieta.
Kauno atstovai siūlo geležinkelį tiesti šalia Kauno hidroelektrinės, o krovinių kaimelį, sujungsiantį dviejų vėžių geležinkelį, statyti miesto ribose, nes taip esą būtų patogu Kaune ir jo rajone dirbančioms bendrovėms. Savo išvadas projekto autoriai grindė augančio krovinių srauto prognozėmis, neva per 20 metų krovinių srautas pietų - šiaurės kryptimi padidės 11,5 karto (nuo 3 iki 35 mln. tonų per metus), o investicijos atsipirks per 12 metų.
Susisiekimo ministerijos užsakymų atliktos studijos ekspertai mano, kad šios prognozės nerealios, ir rekomenduoja tiesti "Rail Baltica" toliau nuo miesto, jungiant skirtingų vėžių pločio geležinkelius ties Mauručių gyvenviete jau pastatyto magistralinio geležinkelio ir automobilių kelio "Via Baltica" dviejų lygių sankirtoje. Šis projektas gerokai sumažintų kaštus ir 90 km sutrumpintų bendrą geležinkelio "Rail Baltica" ilgį Lietuvos teritorijoje.
Geležinkelių projektas "Rail Baltica", sujungsiantis Helsinkį-Taliną-Rygą-Kauną-Varšuvą, yra įtrauktas į ES finansuojamų prioritetinių projektų sąrašą. Projekto įgyvendinimas pagyvintų Baltijos regiono šalių geležinkelių transporto integravimą į bendrą ES sistemą kartu su jūrų bei kitų šakų transporto rūšimis bei skatintų ekonominę plėtrą.
ELTA
