Kas išties įvyko 1944-ųjų liepos 20 dieną? Koks iš tiesų buvo pasikėsinimo į fiurerį dalyvis Clausas von Stauffenbergas?, - į tokius klausimus bus mėginama atsakyta ateinantį pirmadienį pasirodysiančio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ numeryje.
Lietuvos ekranuose demonstruojamos Holivudo juostos „Valkirija“ kūrėjai pabandė atskleisti nesėkmingai Adolfą Hitlerį bandžiusio susprogdinti karininko biografiją.
Liaupsinimas ir kritika
„Mėginęs pakeisti žmonijos istoriją“; „Visiškai prikaustantis“; „Nedažnai pasitaikanti galimybė sugrįžti į praeitį“. Tokiais atsiliepimais mirgėjo dalis pasaulio žiniasklaida, kino teatruose pasirodžius amerikiečių filmui „Valkirija“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Holivudo žvaigždė Tomas Cruise‘as.
Konservatyviai vokiečių auditorijai filmas sukėlė tam tikrą šoką. Tačiau kai kurie istorikai ir fiurerio gerbėjai iš šios juostos šaiposi ir sako, kad joje tėra lašas teisybės, o visa kita – spindinčio Holivudo fantazija.
Filmas „Valkirija“ pasakoja apie pulkininką , C. von Stauffenbergą, kuris 1944 metų liepos 20-ąją atvyko į Rytų Prūsijoje esantį Rastenburgą. Jis turėjo pasirodyti A. Hitlerio „Vilko irštvoje“ – štabe, iš kurio fiureris vadovavo Vokietijos pasipriešinimui prieš artėjančią Raudonąją armiją. Kaip Vokietijos rezervo armijos štabo viršininkas C. von Stauffenbergas galėjo pro Hitlerio būstinės vartus praeiti nepaieškotas. Jis nešėsi portfelį su bomba.
Bendravo su herojaus artimaisiais
Kino kūrėjai atskleidė iki mažai pažįstamų drąsių vokiečių karininkų veidą. Didžioji „Valkirijos“ filmavimo dalis vyko Vokietijoje.
Holivudo garsenybė T. Cruise‘as pripažino nuo jaunystės žavėjęsis knygomis apie Antrąjį pasaulinį karą. „Besifilmuodamas kalbėjausi su vokiečiais, kurie patys dalyvavo kare, taip pat ir su pulkininko Štaufenbergo, kurį vaidinu, šeimos nariais. O ir filmavimas Berlyne man, kaip aktoriui, davė daug. Štai pradėjome filmuoti vieną epizodą, kurio metu sąmokslininkai susirenka viloje. Netikėtai priėjo viena moteris ir pasakė, kad karo metais ji gyveno tame name, o jame iš tikrųjų rinkdavosi pasipriešinimo atstovai, čia areštuotas jos tėvas, namo šeimininkas“, - užsienio žurnalistams pasakojo T. Cruise‘as.
Pasižymėjo drąsa
Istorijoje pažymėtas ne vienas mėginimas nužudyti A. Hitlerį. Panašu, jog nužudyti valstybės galvą ir vyriausiąjį kariuomenės vadą, ypač karo metais, sąmokslininkams buvo tokia psichologinė kliūtis, kurios daugelis jaunų kariškių atėjus laikui nepajėgdavo įveikti.
Tačiau bene labiausiai istorijoje išgarsėjo C. von Stauffenbergas, kuris įkvėpė savo bendražygiams daugiausia ryžto ketinant sunaikinti A. Hitlerį. Šio karininko gyvenimas tarsi įkūnijo žūtbūtines grumtynes, į kurias buvo įvelta Vokietija. Būdamas 37 metų jis per mūšius Šiaurės Afrikoje neteko akies, dešinės rankos ir dviejų kairės rankos pirštų.
1944 metų liepą C. von Stauffenbergas buvo paskirtas rezervo armijos vadu, taigi jam buvo atviras kelias į A. Hitlerio pasitarimus su armijos viršūnėmis.
Paliko bombą ir išėjo
Tų metų liepos 20 dieną, pasirodžius C. von Stauffenbergui, pasitarimas su fiureriu jau buvo įpusėjęs. Jis vyko mediniame barake. C. von Stauffenbergas atsisėdo į savo vietą prie masyvaus ąžuolinio stalo, kuris užėmė didžiąją patalpos dalį. Jis sėdėjo A. Hilteriui iš dešinės, kuris buvo įsitaisęs užstalės viduryje.
C. von Stauffenbergas savo portfelį su sprogmeniu pasidėjo po stalu, atremdamas jį į stalo koją. Vos įėjęs į kambarį armijos vadas atsiprašė ir išėjo. Niekas neatkreipė dėmesio – per pasitarimus karininkai nuolat migruodavo įvairiais reikalais. Taigi pasitarimas vyko be jo. Maždaug 12 valandą 45 minutės A. Hitleris palinko prie stalo, nagrinėdamas žemėlapį. Tada ir sprogo bomba.
Išgirdę sprogimą C. von Stauffenbergas su dar vienu bendrininku ėmė ieškoti automobilio, kuriuo nuvyko į aeorodromą. Įsitikinę, kad A. Hilteris nebegyvas, jie nuskrido į Berlyną, kur kiti šio sąmokslo dalyviai laukė signalo, kada galima pradėti valstybės perversmą. Būtent ši operacija buvo pavadinta „Valkirija“.
Klaidų sąrašo pasekmės
Tačiau A. Hitleris vis dėlto nežuvo. Tą pačią dieną jis dalyvavo planuotame susitikime su Italijos fašistų vadu Benito Musolini.
C. von Stauffenbergas, atvykęs į karo ministeriją Berlyne, pusę penktos vakaro savo bendražygiams pasakė, kad A. Hitleris nebegyvas. Netrukus pasklido žinia, kad A. Hitleris gyvas ir sveikas. Pusę septintos nacių propagandos šefas
Josephas Goebbelsas visai Vokietijai pranešė per radiją, kad fiureris liko gyvas.
C. von Stauffenbergo viršininkas generolas žinojo apie sąmokslą, bet nesiryžo jame dalyvauti. Sužinojęs, kad sąmokslas žlugo, jis pareiškė sutrukdęs įvykdyti valstybės perversmą. Ėmęsis karo ministro pareigų jis vienam narsaus karininko bendrui leido nusižudyti. Jo įsakymu C. von Stauffenbergas bei kiti sąmokslininkai buvo sušaudyti kieme.
TIK FAKTAI
1889 m. balandžio 20 d. Braunau prie Ino (Austrijoje) gimė A. Hitleris.
1914 m. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje savanoriškai įstoja į Vokietijos kariuomenės Bavarijos dalinius.
1921 m. Tampa nacių (Nacionalsocialistų) partijos vadu.
1933 m. Tampa Vokietijos kancleriu.
1939 m. rugsėjo 1 d. įsiveržia į Lenkiją – taip prasideda Antrasis pasaulinis karas; lieka gyvas po lapkritį įvykdyto pasikėsinimo nužudyti.
1941 m. birželį įsiveržia į Sovietų Sąjungą; gruodį paskelbia karą Jungtinėms Valstijoms; pradeda holokaustą.
1943 m. vokiečių kariuomenės pralaimėjimas sausį prie Stalingrado.
1945 m. balandžio 30 d. nusižudė Berlyne.
