Išskirtinis Marijampolės savivaldybės dosnumas neegzistuojančiai Svetlicos kaimo bendruomenei sužlugdė buvusios Svetlicos kaimo pradinės mokyklos mokytojos Rasos Simonavičienės viltis nusipirkti dalį žemės ūkio bendrovei priklausančių patalpų ir pagerinti gyvenimo sąlygas savo nepilnamečiams vaikams. Simonavičiai įsitikinę, kad už neva bendruomenės labui sudaryto sandėrio kyšo tame pačiame kaime gyvenančio Marijampolės savivaldybės kontrolieriaus konservatoriaus-krikščionio demokrato nario Juozo Vaičiulio ausys.
Savivaldybės malonių sąrašėlyje kontrolieriaus tėvonijai – praėjusiais metais atnaujintas kelias per gyvenvietę iki pat jos kiemo, kai tuo tarpu į kitą kaimo pakraštį ir žvyro pritrūko. Nekontroliuojamą kontrolieriaus įtaką savivaldybei neseniai atskleidė Skardupių parapijos klebonas, išaiškinęs, kur dingo bažnyčios salės remontui skirti pinigai, rašo „Respublika“.
Teisybės paieškos atvedė į prokuratūrą
R. Simonavičienė patalpų bendraturte su Marijampolės savivaldybe tapo praėjusią savaitę. Tačiau tuoj pat po sandėrio moteris apskundė prokuratūrai savivaldybės patalpų Svetlicoje pirkimo sutartį, pasirašytą dar tuomečio savivaldybės mero Rolando Jonikaičio.
Moteris abejoja, ar savivaldybė teisėtai įsigijo patalpas. Mat prieš jas pirkdama savivaldybė nesiaiškino, kuriai bendruomenės daliai ir kokiems jų poreikiams pastatas perkamas, neaptartos sąlygos, kaip jas bendraturčiai naudos.
„Labai panašu, kad savivaldybė bendrovės turtą pirko ne kaimo žmonėms, o tam, kad vėliau jį galėtų įsigyti kas nors kitas. R. Jonikaitis mums sakė, kad galėsime greta savo buto esančius kabinetus nusipirkti per viešąjį aukcioną. Kas gali būti tikras, kad neatsiras kas nors kitas, pasiūlysiąs už patalpas daug didesnę kainą, negu mes galime mokėti, o vėliau gal čia įrengs grūdų sandėlį?“ - svarstė įkaitais tapusi šeima.
Simonavičių šeimos situacija savivaldybei įsigijus patalpas tapo neapibrėžta. Bendri ne tik koridoriai, durys, lauko tualetas ir ūkinis pastatas kieme. Savivaldybei priklausančioje dalyje liko anksčiau bendrai naudota katilinė. Taip šeimai tenka šildyti ir bendras su savivaldybe patalpas, šiluma garuoja pro susidėvėjusius savivaldybės patalpų langus, duris.
Siūlė išsikelti
Buvusi Svetlicos kaimo pradinė mokykla, jos mokytojos R. Simonavičienės šeima ir „Gulbino“ žemės ūkio bendrovė jau daug metų dalijasi tuo pačiu stogu, durimis, koridoriumi. Kai bendrovės savininkai nutarė parduoti jiems nebereikalingus kontorą ir kultūros namus, Simonavičiai, kaip pirmieji teisėti derybininkai, pradėjo derėtis su bendrove dėl greta jų buto esančių dviejų nedidelių kabinetų. Tikėjosi įrengti sanitarines patalpas, o vėliau iš savivaldybės išsipirkti dvi buvusias klases ir tapti pusės namo savininke.
Tam iš pradžių pritarė ir Marijampolės savivaldybė, bet netrukus viskas apsivertė kitaip. Simonavičių manymu, tik todėl, kad įsikišo ne per toliausiai gyvenantis ir su šeima ūkininkaujantis J. Vaičiulis, kuris esą įsigeidė pirkti būstą Svetlicos kaimo bendruomenės poreikiams.
„Jis iš pat pradžių numatė, kad būsime kliuvinys jo planams įgyvendinti, todėl manęs klausė, kiek norėčiau gauti už butą, jeigu sutikčiau persikelti kitur“, - „Respublikai“ sakė Romualdas Simonavičius.
Bendruomenės nėra?
Bendrovės turto pirkimo klausimas šią vasarą dominavo net dviejuose Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžiuose. Pirmajame taryba buvo įtikinėjama, kad pastatą būtina pirkti, nes kaimui reikia šarvojimo patalpų. Tarybai suabejojus, ar leidžia tokias paslaugas teikti sanitarinės normos, kitame posėdyje patalpų poreikis bendruomenei pasisuko kitu kampu. Salės esą reikia bendruomenės kultūrai bei savišvietai kelti ir jaunimui, kad galėtų leisti laisvalaikį.
Kilus diskusijai dėl patalpų pirkimo Svetlicos bendruomenei iškilo ir klausimas, ar ta bendruomenė egzistuoja, ką ji veikia, kas yra jos nariai. Atvirai buvo kalbama, kad bendruomenė - tai J. Vaičiulis, jo šeimos nariai ir artimi žmonės. Aiškaus atsakymo apie bendruomenę niekas neturi iki šiol. Marijampolės savivaldybės bendruomenių asociacijos pirmininkė Lina Smelstorienė „Respublikai“ patvirtino, kad Svetlicos tokia bendruomenė asociacijoje nėra užsiregistravusi. Tačiau patvirtino, esą savivaldybės kontrolierius J. Vaičiulis - vienas iš iniciatorių ją steigti.
Jaučiasi šmeižiamas
Savo vaidmenį kuriant bendruomenę Svetlicos kaime ir pardavinėjant jos patalpas Marijampolės savivaldybės kontrolierius J.Vaičiulis kategoriškai neigia.
„Bendruomenę sukūrėme ne dėl kokio nors turto pirkimo, o norėdami rinkti apie savo kraštą istorinę medžiagą. Čia juk veikė gilų pėdsaką istorijoje palikusi Tauro partizanų apygarda. Buvo sukviestas gyventojų susirinkimas, kuriame dalyvavo savivaldybės vadovai. Susirinkimą rengė seniūnas, kuo čia dėtas aš? Nesu tos iniciatyvos vadovas, mes tik svarstome kurti bendruomenę tiems reikalams spręsti, nes matome, kad yra žmonių, suinteresuotų užvaldyti tą turtą ir palikti žmones be nieko“, - tvirtino J. Vaičiulis.
Komentaras
Vidmantas Brazys
Marijampolės savivaldybės meras
Man taip pat buvo neaišku, kodėl savivaldybė turi bendruomenei patalpas pirkti, tuo labiau kad turėjome žinių, jog ta bendruomenė - tik keli žmonės. Todėl su tuomečiu meru Rolandu Jonikaičiu važiavome susitikti su kaimo gyventojais. Jie nustebo išgirdę, kad salės prašo Svetlicos bendruomenė, apie tokią bendruomenę jie nebuvo girdėję, bet tie, kurie buvo atėję, tvirtino, kad kaimui gerai turėti patalpas, kur galėtų reikalui esant susirinkti.
Jeigu savivaldybės taryba nebūtų pritarusi patalpų pirkimui, jų tikrai nebūtų nupirkusi. Bet pritarė, o dabar nežinome, ką reikės su tuo pirkiniu daryti, nieko ir negalime daryti, kol pastato bendraturčiai bendrauja su teisėsauga. Kai bus viskas baigta, tada žiūrėsime. Nėra jokių garantijų, kad savivaldybei tų patalpų neteks parduoti aukcione.
Aišku, geriausia būtų, kad viską pavyktų nusipirkti mokytojos šeimai. Bet aukcionas yra aukcionas, kas gali būti tikras, kad kas nors jiems nepakiš kojos?
Priminimas
Istorija apie 50 tūkstančių
Beje, Marijampolės savivaldybės kontrolieriaus pavardė šmėžuoja ir dar vienoje šiose apylinkėse nuskambėjusioje istorijoje. Skardupių parapijos pastoracinėje taryboje darbavęsis J. Vaičiulis iš Marijampolės rajono savivaldybės paėmė 50 tūkst. litų, skirtų parapijos salei tvarkyti. Tačiau pinigai parapijos taip ir nepasiekė.
Skardupių klebonas Algirdas Petras Kanapka suko galvą, iš kur gauti pinigų salės remontui, pats dirbo kartu su bažnyčios samdomais darbininkais, savivaldybės kontrolierius J. Vaičiulis tylėjo apie pinigus, gautus iš savivaldybės.
Istorija iškilo į viešumą, kai Marijampolės kunigai pasikalbėjo tarpusavyje ir nutarė paprašyti savivaldybės vicemero Vidmanto Brazio paramos, o šis pasidomėjo, kiek pinigų jau buvo skirta parapijai. Pats J. Vaičiulis aiškino, kad 50 tūkst. litų buvo pervesta į „Caritas“ sąskaitą.
Beje, savivaldybė ketino šiam reikalui atseikėti dar 150 tūkst. litų, tačiau sužinojusi apie šią istoriją antrąją dalį sustabdė.
„Kaip pinigai galėjo būti pervesti į „Caritas“ sąskaitą ir apskritai kaip tokią sąskaitą buvo galima atidaryti? „Caritas“ nėra juridinis asmuo, o tik viena iš pastoracinės tarybos sekcijų. Aukščiausia valdžia parapijoje yra pastoracinė taryba, o jos pirmininkas – klebonas“, - sakė A. P. Kanapka.
Dalia Byčienė
