Tuziną metų slapstęsis šiaulietis, kaltintas „Nuostabiųjų kojų“ konkurso nugalėtojos nužudymu, išteisintas prokurorams nesugebėjus surinkti įrodymų.
Paskutinę 1996-ųjų dieną per Šiaulius nuvilnijo žinia apie kraupų nusikaltimą. Tų metų gruodžio 31-osios rytą prie Tilžės 65-ojo daugiabučio rasta užmušta daili 19 metų studentė Aušra P. Mergina prieš savo mirtį buvo kiek išgarsėjusi, nes laimėjo vietinės televizijos rengtą „Nuostabiųjų kojų“ konkursą. O dukrą labai mylintys tėvai jai buvo nupirkę lengvąjį automobilį „Fiat“.
Dėl visos krūvos aplinkybių bei sutapimų įtarimai iš karto krito ant tuomet 24 metų šiauliečio Dariaus Mačio, pravarde Darulis. Visų pirma, jis gyveno Tilžės 65-ajame daugiabutyje, prie kurio ir rasta nužudytoji mergina. Antra, D. Mačys garsėjo kaip peštukas ir chuliganas. 1996-aisiais Darulis mėgdavo paūžti restoranuose su draugų kompanija, kuri nuolat užkabinėjo žmones ir sukeldavo muštynes. Tuo metu, kai buvo nužudyta Aušra, Daruliui buvo nepasibaigęs paskutinis teistumas dėl muštynių restorane.
Dingo po pasilinksminimo
Bet svarbiausia, kad D. Mačys draugavo su Aušra, tik jiedviejų santykiai klostėsi gana dramatiškai. Aušra draugėms skundėsi, kad Darius ne kartą kėlė audringas pavydo scenas, o kartą, kad neišeitų, ją prirakino prie radiatoriaus. Vėliau – dar blogiau: kavalierius pradėjo prieš merginą kelti ranką.
1996-ųjų pabaigoje Aušra draugui pareiškė apsisprendusi ir santykius nutraukianti. Darulis mėgino panelę susigrąžinti, todėl 1996-ųjų gruodžio 30-ąją su geriausiu draugu Agniumi Mendeliu nuvyko į restoraną, kur Aušra šnekučiavosi su savo draugais. Būtent šnekučiavosi, negėrė, todėl vakare, apie dešimtą valandą, savo automobiliu išvažiavo namo. Pasak liudytojų, kartu su ja išvažiavo ir D. Mačys su A. Mendeliu.
Kas nutiko po to – liudytojų nėra, o smūgiu į galvą užmuštos Aušros kūną, numestą prie daugiabučio, gruodžio 31-osios rytą rado ankstyvas praeivis.
Slapstėsi net 12 metų
Tą pačią dieną sulaikytas D. Mačys neprisipažino. Jis tikino Šiaulių centre išlipęs iš Aušros automobilio ir daugiau savo panelės gyvos nematęs. Kadangi rimtų įkalčių nebuvo, įtariamasis buvo paleistas už 4000 litų užstatą. Kitą dieną Darulis paspruko. Nusidanginęs į užsienį, ten slapstėsi net tuziną metų.
Paskelbus tarptautinę paiešką, byla buvo padėta į lentyną, kol bėglys bus sučiuptas ir galės stoti prieš teismą.
D. Mačys pagaliau įkliuvo prieš porą metų Rusijoje, kai iš užsienio į Rusiją atlydėjo nelegalų reagentų krovinį kažkokiam pogrindiniam narkotikų fabrikui. Bėglys, išaiškėjo, buvo apsigyvenęs Belgijoje, turėjo žmoną, o į Rusiją atvyko su dviem pasais skirtingomis pavardėmis. Porą metų palaikę kolonijoje už nelegalų krovinį, pernai pavasarį rusai D. Mačį atidavė Lietuvai.
Pakliuvo į keblią padėtį
Darulis dabar atrodo visai kitaip. Surimtėjęs, solidus vyras, nė iš tolo neprimenantis restoranų peštuko. Nupūtę dulkes ir atsivertę jo baudžiamąją bylą, Šiaulių apygardos teismo teisėjai pamatė pakliuvę į keblią padėtį. Byla ištirta stebėtinai atmestinai – policija nesurinkusi įrodymų, o įtariamojo kaltė grindžiama liudytojų nuomonėmis, tarp kurių populiariausia tokia: „Niekas kitas Aušrelės užmušti negalėjo, tik Darius Mačys!“
Bylą kuravę prokurorai irgi vadovavosi emocijomis – jei D. Mačys pabėgo, vadinasi – kaltas, todėl prasidėjus teismui pareikalavo Darulį pripažinti žudiku, įkalinti 10 metų ir priteisti ne tik merginos tėvų ieškinį, bet ir ekstradicijos išlaidas.
Suprasdamas, kad kvepia skandalu, teisėjas D. Mačį, iki bus paskelbtas nuosprendis, paleido už 100 000 litų užstatą. Pasipiktinę nužudytosios tėvai pasikvietė vienos televizijos žurnalistę, bet ta, truputį patriukšmavusi teisme, nieko nepešusi grįžo į Vilnių.
Tyrėjai nesurinko įrodymų
Pasirodo, paleisdami teisiamąjį, teisėjai neprašovė. Šįkart D. Mačys nebepabėgo. O vos prasidėjus tesimo procesui, akis ėmė badyti tyrėjų brokas...
Štai prokuroras metė kozirį, kad po merginos žmogžudystės D. Mačio kambaryje rasta kraujo bei sruogelė Aušros plaukų. Teisiamasis ramiai atsakė, kad kraujas esąs jo, nes buvęs įsipjovęs pirštą, ir jokia ekspertizės to nepaneigė! Na, o plaukų sruogelė galėjo nukristi kada nors anksčiau – Aušra juk ne kartą pas jį vakarojusi, būta aistringų pasimatymų...
Prokuroras bandė teisiamąjį remti prie sienos klausimu, kodėl jis, jei nekaltas, slapstėsi. Tada teisiamojo advokatas atšovė, kad jo klientas matęs tyrėjų nekompetenciją ir bijojęs būti nuteistas už svetimą žmogžudystę.
Na o kai teismas iškėlė svarbiausius klausimus – kas, kur, kokiomis aplinkybėmis merginai sudavė mirtiną smūgį, – prokuroras nutilęs muistėsi. Mat tai visiškai nenustatyta. Užtai kruopščiai surašytos visos emocingos nuomonės, kad „niekas kitas jos negalėjo užmušti, niekas kitas...“
Nuomonė – ne įrodymas
Sprogusios bombos įspūdį teisme padarė viena amžinatilsį merginos giminaitė, paliudijusi, kad 1996-ųjų pabaigoje Aušra jau turėjo kitą gerbėją. Kas jis, ar turi alibi, bylos tyrėjai irgi neišsiaiškino.
Pareiškęs, kad teismas negali remtis vien nuomonėmis ir tikėjimu, net pačiu nuoširdžiausiu, teisėjas D. Mačį paskelbė išteisintu. D. Mačys atgaus jo giminaitės įneštą užstatą ir po 12 metų slapstymosi pagaliau galės gyventi nebesidairydamas per petį, ar nesiveja policija.
Nužudytosios motina, žinoma, apsipylė ašaromis, o prokuroras nedrįso tiesiai šviesiai pripažinti prokuratūros darbo broko. Vietoj to pareigūnas juoda mantija ėmė kažką išvedžioti, kaip jis susipažinsiąs su nuosprendžiu, tada jį skųsiąs. Suprask, byla ištirta puikiai, tik Šiaulių apygardos teismas nemoka nuteisti be įrodymų...
„Akistatos“ žiniomis, išteisinamąjį nuosprendį apskundė ir nužudytosios tėvai. Tik kas iš to – 12 metų miegojusių tyrėjų broko negali ištaisyti joks teismas. Na o tvirtas Aušros tėvų įsitikinimas, kad D. Mačys ir yra jų dukros žudikas, tėra viso labo jokiais įrodymais nepagrįsta nuomonė...
S. STASAITIS
