Nors po abiejų pasaulinių karų praėjo daugybė dešimtmečių, Lietuvos žemė vis grąžina išlikusius sprogmenis. Nesprogusias granatas, minas, bombas dažniausiai iškelia pavasario pašalas arba išrausia žemę kasinėjantys darbininkai.
Pažeidė korpusą Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai sunaikino II pasaulinio karo laikų sprogmenį – 250 kilogramų svėrusią vokiečių gamybos aviacinę bombą su vienu mechaniniu ir uždelsto veikimo sprogdikliu. Šis sprogmuo buvo rastas Kauno miesto Aleksoto mikrorajone atliekant kasimo darbus. Ekskavatorininkas Donatas kaušu kažką užkabinęs pagalvojo, kad tai akmuo, tačiau kai iš maždaug 4 metrų gylio pakėlė tą daiktą suprato, jog tai bomba. Jaunas vyras nesutriko, patraukė ketvirtį tonos svėrusią bombą tolyn ir jau tuomet paskambino pagalbos telefonu. Tačiau sprogdintojai, baigę darbus, neužmiršo paskambinti Donatui ir pasveikinti jį su antruoju gimtadieniu. Išminuotojai nustatė, kad tai buvo labai pavojinga aviacinė bomba.
Pasak Inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado kapitono Arnoldo Anelausko, ekskavatoriaus kaušas mechaniškai pažeidė bombos korpusą. Galėjo bet kuriuo metu įsijungti uždelsto veikimo mechanizmas ir bomba sprogti. „Nelaimei, pažeista buvo būtent ta vieta, kurioje būna nomenklatūriniai sprogmens numeriai, todėl buvo sunku nustatyti sprogdiklio tipą. Bombos nukenksminimo darbus teko vykdyti esant pačiai pavojingiausiai sprogdiklio modifikacijai. Atlikus neutralizavimą ir išpjovus sprogdiklį, spėjimas pasitvirtino, kad tai – pats pavojingiausias mechaninis, uždelsto veikimo sprogdiklis, – pasakojo kapitonas A. Anelauskas. – Operacijos sudėtingumą lėmė tai, kad sprogmuo buvo rastas apgyvendintoje vietovėje, todėl teko ilgai ruoštis. Taip pat prieš pradedant neutralizavimo operaciją reikėjo iki minimumo sumažinti poveikį aplinkai, jei neutralizavimo metu įvyktų detonacija,“ – apie operacijos subtilumus pasakojo kuopos vadas.
Kariams talkino policija. Išminuotojai išaiškino, kad tokios bombos sprogimo banga yra apie 100 metrų, o skeveldros gali nulėkti ir visą kilometrą. Tad policija 250 metrų spinduliu aptvėrė teritoriją ir evakavo 129 gyventojus. Atsirado ir daugiau nei 50 drąsuolių, kurie pasirašė, kad žino apie pavojų, bet nesutinka palikti namų. Pažangi įranga
Išminuotojai darbavosi visą naktį. Iš pradžių buvo išpjautas bombos korpusas ir aukšto slėgio vandens srove išplauta sprogstamoji medžiaga. Iš bombos pašalintos apie 125 kilogramai sprogstamosios medžiagos buvo nugabenta į Rokų poligoną ir ten sunaikinta, o pavojingąjį sprogdiklį kariai neutralizavimo vietoje. 9 valandą ryto gyventojai jau galėjo grįžti į namus.
Lietuvos kariuomenės išminuotojai tokioms situacijoms yra pasiruošę: neutralizavimo darbus atlieka su specialia įranga – aukšto slėgio ambrazyvine pjaustykle, kuria galima neutralizuoti sprogmenį, nesukeliant sprogimo arba sumažinant riziką iki minimumo.
„Baltijos šalyse, kiek žinome, Lietuvos karo inžinieriai vieninteliai turi tokią sudėtingą ir profesionalią įrangą, – teigia kapitonas A. Anelauskas. – Paprastai kariai išminuotojai nakties metu neutralizavimo operacijų nevykdo dėl papildomos rizikos, tačiau, atsižvelgdami į gyventojų evakuaciją ir tai, kad daugeliui tikrai nėra lengva palikti savo namus, kariai kaip galėdami greičiau (aišku, saugumas – svarbiausia) stengėsi vykdyti operaciją be pertraukų“. Sprogmenys – ne retenybė
Manoma, kad bomba liko nesprogusi, kai vokiečių lakūnai prasidėjus karui bombardavo Aleksoto aerodromą. Šio rajono gyventojai yra ne kartą radę sprogmenų.
Tie patys J. Vitkaus inžinerijos bataliono kariai panašią operaciją yra atlikę prieš dešimt metų. Tuomet grėsmingą sprogmenį Veiverių gatvėje esančio sklypo savininkas irgi rado kasdamas duobę pamatams.
Apžiūrėję specialistai nustatė, kad 500 kilogramų sveriančios bombos neįmanoma saugiai išvežti į poligoną, todėl buvo nuspręsta ją naikinti vietoje. Išminuotojams vadovavo kapitonas Vaidotas Mockevičius. Grėsmės židinys buvo apjuostas 400 smėlio maišų pylimu. Aviacinė bomba buvo nukenksminta panaudojant humuliatyvinį užtaisą. Tai užtruko daugiau nei dvi paras. Dešimtims aplinkinių gyventojų saugumo sumetimais teko palikti namus. Kariškiai įspėjo, kad dėl galimos grėsmės turėtų pasisaugoti gyventojai, esantys nuo įvykio vietos 100-450 metrų spinduliu. Buvo išjungta elektra, dujos, neveikė Aleksoto funikulierius, uždarytas eismas per Aleksoto tiltą, nedirbo šalia esanti parduotuvė „Šilas“, nevyko pamokos J. Dobkevičiaus vidurinėje mokykloje.
Daugiau nei pusės metro skersmens aviacinė bomba pernai buvo rasta Nemune ties Vaidoto gatve. Tuo metu Nemunas buvo nusekęs ir žmogus, braidžiodamas po vandenį, pastebėjo sprogmenį. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono narai ištraukė iš vandens irgi antrojo pasaulinio karo laikų vokišką bombą, sveriančią 250 kilogramų ir nuvežę į Gaižiūnų karinį poligoną, esantį už 40 kilometrų nuo Kauno, susprogdino. Tai irgi buvo viena iš pavojingesnių operacijų, nors galima teigti, kad sprogdintojams kitokių ir nebūna.
Pasiruošę netikėtumams
Kaip rašoma Krašto apsaugos ministerijos išplatintame pranešime, Lietuvos kariuomenės išminuotojai kiekvieną dieną, susidurdami su standartiniais sprogmenimis Lietuvos teritorijoje, o taip pat misijos rajone Afganistane, yra įgiję neįkainojamą praktiką, todėl gali sėkmingai vykdyti užduotis įvairiomis sąlygomis.
Pasak kariuomenės išminuotojų, pavasario, vasaros ir rudens metu, kai suaktyvėja ūkinė veikla, žmonės sprogmenų randa vis daugiau ir dažniau, nes Lietuvos Respublikos teritorijoje savo pėdsakus paliko net du pasauliniai karai ir sovietų okupacija.
Vien praėjusiais metais kariuomenės išminuotojai neutralizavo 2370 standartinių sprogmenų ir daugiau nei 12 000 įvairių šovinių, iš jų artilerijos sviedinių – 1386, minosvaidžių minų – 455, aviacinių bombų – 69, taip pat rankinių ir šaunamųjų granatų, raketų, prieštankinių minų, kitų sprogstamųjų užtaisų ir amunicijos dalių.
Per didžiausią pernai standartinių sprogmenų neutralizavimo operaciją sunaikinti 398 sprogstamieji užtaisai. Visi jie buvo rasti vienoje vietoje Klevečkinės kaime Panevėžio rajone. Apie sprogmenis išminuotojams pranešė grybautojai.
Daugiausiai sprogmenų naikinimo operacijų kariuomenės išminuotojai atliko Vilkaviškio rajone, kur per Antrąjį pasaulinį karą vyko dideli mūšiai.
J. Vitkaus inžinerijos bataliono kariai taip pat atlieka ištisinį Lietuvos teritorijos išminavimą. Praėjusiais metais kariai išžvalgė apie 2,2 hektaro teritorijos Kutiškių kaime Radviliškio rajone ir Joskaudų kaime Kretingos rajone, rado apie 400 sprogmenų.
Pabaiga – 2018-aisiais
Dar 2008-aisiais Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai pradėjo Lietuvos teritorijų, užterštų likusiais nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų sprogmenimis, ištisinį išminavimą. Sprogmenų neutralizavimo darbus Lietuvoje atlieka Inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopa. Šios kuopos skyriai yra paskirstyti po visą Lietuvos teritoriją, kurie dislokuoti Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Klaipėdoje ir Tauragėje.
Teritorijų išminavimo darbai vykdomi pagal Vyriausybės 2007 m. balandžio 18 d. patvirtintus Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programą ir Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planą. Prieš pradedant vykdyti šią programą buvo sudarytas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijų žemėlapis. Jį sudarant buvo surinkta, išanalizuota, dokumentuota ir archyvuota medžiaga apie užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas. Lietuvos savivaldybės yra deklaravusios 222 sprogmenimis užterštas teritorijas, kurių bendras plotas siekia maždaug 24 000 hektarų. Iki 2018 metų planuojama patikrinti ir išminuoti apie 14 000 hektarų užterštos sprogmenimis teritorijos.
Ragina būti atsargius
Kariuomenės išminuotojai ragina šalies gyventojus radus sprogmenį elgtis atsakingai – jo nejudinti, neliesti ir jokiu būdu neardyti. Radę į sprogmenį panašų daiktą, gyventojai prašomi vietą pažymėti, įspėti aplinkinius ir paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 bei pranešti tikslią sprogmens radimo vietą. Operatyviai atvykę kariai išminuotojai sprogmenį saugiai išsiveš arba sunaikins vietoje.
Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Štabo S5 skyriaus viršininką kpt. Irmantą Genevičių, mob. tel. Nr. 8610 39 674.
Kariuomenės išminuotojų duomenimis, nuo 1994 metų dėl neatsakingo elgesio su rastais sprogmenimis Lietuvoje žuvo ar buvo sužalota daugiau nei dešimt žmonių. Žuvusiųjų jau yra ir šiemet.
Dvi sprogimo aukos
Štai Kelmės rajone, Čėsniškės kaimo laukuose rastą prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo pradžioje naudotą rusišką prieštankinę granatą broliai Petras ir Povilas Nutautai buvo paslėpę savo sodyboje ir laikė ten ją ne vienerius metus. Granata pavojinga, nes jos paskirtis – pramušti šarvus ir skeveldros lekia apie 30 metrų. Ar apie tai žinojo broliai, neaišku, tačiau jie nusprendė pavojingu daiktu atsikratyti. Vyrai nesugalvojo nieko kito kaip tik nunešti butelio dydžio sprogmenį prie beržo ir ten numesti.
Taip jau atsitiko, kad Nutautų kaimynystėje gyvenęs Gintaras Kriaučiūnas sumanė namiškius pavaišinti sula. Vyriškis pasiėmė rankinį grąžtą ir nuėjo į pamiškę. Kartu ėjo ir dviem trijų litrų talpos stiklainiais nešina trylikametė dukra. Matyt, 34 metų vyras prisilietė prie sprogmens ir to užteko, kad daugiau nei 70 metų gulėjęs sprogmuo drioksteltų. Sprogimas nuplėšė G. Kriaučiūnui ranką, smarkiai sužalojo vidaus organus. Komos ištiktas vyriškis mirė greitosios pagalbos automobilyje.
Atokiau stovėjusi duktė nukentėjo šiek tiek mažiau. Skeveldrų smarkiai sužalota mergaitė iš Kelmės ligoninės iškart buvo nugabenta į Kauną. Čia ji buvo operuojama net septynias valandas. Tačiau vienos operacijos buvo maža, kad išrinkti visas skeveldras.
Vienas žmogus žuvo, kitas buvo sunkiai sužeistas, o brolių dabar laukia teismas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.
Pražudė smalsumas?
Dėl savo smalsumo žūsta net patys išminuotojai.Vilniuje, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kariniame dalinyje, prieš dvejus metus, įvykus sprogimui, žuvo vyresnysis seržantas Laimonas Blėdis (36 m.). Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos išminuotojas žuvo tuo metu, kai tarnybinėse patalpose nebuvo vykdomi jokie mokymai ir sprogmenų ten išvis negalėjo būti. Su standartiniais sprogmenimis dirbęs ir išminavimo darbus Vilniaus regione atlikdavęs L. Blėdis šį darbą dirbo jau 16 metų, tad daugelis iškart nesuprato, kokio sprogmens detonavimas galėjo kainuoti jam gyvybę. Atlikus tyrimą byla buvo perduota į teismą.
„Įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis konstatuotina, jog į tarnybines patalpas neteisėtai įgytą sprogmenį atgabeno pats L. Blėdis, kuris įvykio dieną mechaniškai paveikė aviacinės bombos sprogdiklį, dėl ko įvyko sprogimas, kurio metu jis mirė, o vyr. eilinis buvo nesunkiai sužalotas“, – konstatavo Vilniaus apygardos teismas.
Nukentėjusiąja pripažinta žuvusio seržanto našlė skundė šį sprendimą. „Ar galima pripažinti, kad nėra kariuomenės vadų atsakomybės, jei įvyksta tokie dalykai: nežinia iš kur ir kokiu tikslu atnešamos bombos ir žūsta kariai? – skunde rašė ji. – Atsiribojimas nuo platesnio įvykio tyrimo rodo, kad norima nuslėpti aplinkybes ir išvengti vadų atsakomybės klausimo. Turi būti tiriama bataliono karinė veikla prieš įvykį. To tyrimo metu galimai bus nustatyta, iš kur paimtas sprogmuo, turi būti tiriama, ar nebuvo batalione įsigalėjusi praktika iš sprogmenų gaminti suvenyrus ar kitokius dalykus“.
Teismas šiuos moters argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
Patirtis – vertybė
Pažinti sprogmenų markes – tai pagrindas, kurio mokomas būsimas išminuotojas Karo inžinerijos mokykloje, kuri šiuo metu yra Rukloje. Tačiau tai – tik pradžia. Išlaikęs egzaminus išminuotojas dar ne vienerius metus stažuojasi prižiūrimas labiau prityrusių kolegų, dar ne kartą mokosi kursuose, kol tampa aukščiausios kategorijos negalinčiu klysti išminuotoju.
Išminuotojai ne šiaip sau juokauja, kad jų profesija – pati saugiausia, nes nė vienas pasaulio išminuotojas nė karto nėra rimtai suklydęs. Nes tų drąsuolių, kurie neleistinai rizikavo ir dirbdami padarė lemtingą klaidą, jau nebėra. Tarp išminuotojų išlieka ne drąsiausieji, o turintys didžiausią patirtį, geriausius įgūdžius, orientaciją...
Tačiau atpažinti sprogmens tipą ir modelį – dar tik mažesnioji užduoties dalis. Žymiai svarbiau nustatyti, kokia užtaiso būklė, kokį jis kelia pavojų, o tada priimti teisingą sprendimą.
Petras IVANAUSKAS
