Ką reikėtų žinoti apie vaistažolių vartojimą, kada šios tampa ne tik papildoma priemone apsaugoti organizmą, o vaistu, su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais dalinasi knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius, VDU ŽŪA lektorius bei vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas.
Kokias vaistažoles galime rasti šiuo metu?
Nors už lango vis dar siaučia žiema, tačiau nei sezonas, nei oras nėra kliūtis išeiti į lauką ir pasirinkti šiuo momentu aktualių vaistažolių. Šiuo metu, anot vaistažolininko, itin paprasta pasirinkti yra pušų, eglių ar kadagių spyglių.
„Šių augalų spygliai – itin naudingi, kadangi gali padėti kovoti su įvairiais virusas, peršalimais, gripu, o taip pat ir pastiprina organizmą. Reikėtų susirasti švarią vietą, kurioje galėtumėte pasirinkti įvairiausių spyglių.
Kaip juos vartoti? Tą padaryti galima net keliais būdais. Vienas jų – pavirti spyglius vandens vonelėje ant silpnos ugnelės 10 minučių. Taip gausime nuovirą, kuris yra stipresnis nei arbata, tad būtent todėl jį reikėtų išgerti per kelis kartus dienoje“, – sako dr. M. Lasinskas.
Pašnekovas taip pat patiria nuovirą pagardinti medumi arba obuolių sultimis. Taip, anot jo, gėrimas bus skanesnis vaikams, kuriems kartais nepatinka jokios vaistažolių arbatos. Panašiai kaip ir nuovirą, galima pasigaminti ir spyglių arbatą:
„Saują spyglių reikėtų įdėti į termosą ir užpilti juos karštu vandeniu. Prieš tai galima delne tuos spyglius patrinti, kad geriau aktyvuotųsi jų medžiagos. Tokį užpilą termose reikėtų palaikyti apie valandą, o vėliau arbatą galima vartoti su šaukšteliu medaus, kadangi medus, kaip žinia, pagerina žolelių įsisavinimą net 20-70 proc.“
Šiuo metu be spygliuočių taip pat galima pasirinkti ir aviečių stiebų. Susmulkinta šių stiebelių arbata taip pat yra puiki alternatyva norint pagerinti imunitetą sergant peršalimu, gripu, kitomis kvėpavimo takų ligomis. Pašnekovas sako, kad aviečių stiebų arbata taip pat padeda greičiau atgauti jėgas, sumažina temperatūrą bei palengvina simptomus.
Vaistažolių vaistinėlės ABC
Marius Lasinskas šypsosi tikėdamasis, kad vasarą dauguma netinginiavo ir spėjo pasirūpinti vaistažolių atsargomis į taip vadinamą „vaistažolių vaistinėlę“. Pasak jo, joje gerai būtų turėti čiobrelio, vaistinės ramunės, medetkos, raudonėlių, šalavijo lapų ar net juoduogio šeivamedžio:
„Tie, kas spėjo pasirinkti juoduogio šeivamedžio ir pasidaryti iš jo sirupo ar džemo, gali būti ramūs – užklupus kosuliui, peršalimui ar gripui bus lengva atsilaikyti.
Be to, nuo senų senovės žinoma, kad apsisaugoti nuo įvairių virusinių susirgimų padeda liepų ir šeivamedžio žiedų mišinys. Šį mišinį reikėtų pasidaryti lygiomis dalimis. Taip pat naudinga būtų pridėti ir šalavijo lapų, čiobrelio – bus puikus mišinys virusams atlaikyti, mažinti temperatūrai, lengvinti kosuliui.“
VDU ŽŪA lektorius, vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas sako, kad turint mažų vaikų ir nežinant, ką jiems reikėtų duoti, čiobrelis yra vienas geriausių pasirinkimų, norint užkirsti kelią ligos plitimui. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad vaikams vartoti šios vaistažolės arbatas reikėtų kiek mažesnėmis dozėmis nei suaugusiems:
„Žolelių arbatas galima gerti be nieko arba įpilti į jas obuolių, slyvų sulčių. Taip pat galima ir palaižyti nuo šaukštelio medaus. Taip ne tik paskanėja arbata, tačiau ir pageriname įvairiausių medžiagų įsisavinimą.“
Vaistažolių vaistinėlėje reikėtų turėti ir siauralapio gauromečio, jonažolės, ežiuolės. Be to, nežinant ko griebtis suprastėjus sveikatai, visuomet puikiu pasirinkimu taps vaistinė ramunė, kuri apsaugos ne tik nuo virusų ir bakterijų, bet ir žarnyno problemų.
„Vaistinėlėje esantis siauralapis gaurometis gali padėti palengvinti galvos skausmus, sumažinti temperatūrą, turi priešvirusinių, priešuždegiminių savybių. Padės ir tuomet, jei skauda pilvą, persivalgėme ar yra padidėjęs rūgštingumas. Pagerins ir bendrą savijautą, ir nuotaiką. Vartojant siauralapį gaurometį kartu su jonažolėmis, taip pat sulauksite naudingų rezultatų“, – pataria pašnekovas.
Pasiteiravus, kaip dar būtų galima pagerinti imunitetą ir apsisaugoti nuo ligų, vaistažolininkas rekomenduoja prisiminti ir nuo senų senovės žinomus patarimus. Palengvinti kvėpavimo takų veiklą ir išbaidyti virusus bei bakterijas, anot jo, padės krienai, svogūnas:
„Jei labai skauda gerklę, galite pagargaliuoti stiklinę vandens, kurioje įdėtas šaukštelis druskos. Ypatingai padės bičių produktai, tad galite įsigyti bičių pikio ekstrakto (propolio).
Ekstraktą po 15 lašelių galite pagargaliuoti per dieną – puikiai suveiks, nes iš tiesų priemonė labai efektyvi. Taip pat, tiems, kurių imunitetas yra labai nusilpęs, rekomenduojama vartoti bičių pienelį, duonelę ar žiedadulkes.“
Kaip tinkamai vartoti vaistažoles?
Kalbėdamas apie vaistažoles, kurios turi naudos organizmui, pašnekovas taip pat priduria norintis paminėti itin svarbų vieną dalyką.
„Esant rimtesnėms ligoms, infekcijoms, imuniteto nusilpimams ar depresijai, reikėtų gerai pasidomėti, kokios augalų medžiagos kokiuose tirpikliuose tirpsta, kad gautume visą naudą.
Būna taip, kad išmetame arbatos nuosėdas, o pasirodo, kad būtent jose yra geriausios medžiagos. Pavyzdžiui, taninai ir gleivės tirpsta vandenyje, o tam tikri karotenoidai, flavonoidai – ne, jie taip ir lieka nuosėdose, todėl negauname tinkamo rezultato“, – įspėja jis.
Kad vaistažolės veiktų kaip vaistas, verta prisiminti ir jų vartojimo gaires. Štai 1-2 puodeliai vaistažolių per dieną bus skirti atsigėrimui arba kaip maisto dalis, 3-4 veiks kaip papildas, o štai 5-6 puodeliai per dieną – kaip vaistas:
„Kartais prireikia išgerti per dieną ir po litrą, ir daugiau vaistažolių arbatos, kad ši suveiktų. Geriausia jas gerti pusvalandį prieš valgį arba valandą po jo. Vartojant vienos rūšies vaistažoles, jas gerti reikėtų 7 dienas ir tuomet daryti 3 dienų pertrauką. Jei daryti pertraukų nenorite – maišykite vaistažoles.“
Taip pat pašnekovas primena, kad arbatų mišinius galima gerti tik 21 dieną, o po jos daryti savaitės laiko pertrauką: „Tokias arbatas reikėtų gerti 2-3 mėnesius, nes tokiu atveju vaistažolės geriausiai yra įsisavinamos.“
Be to, vaistažolininkas įspėja, kad jeigu vaistažoles vartosite smulkintas, miltelių formoje, tuomet reikėtų prisiminti, kad dienos vaistažolių norma – 5 gramai.
„Šį šaukštą reikėtų išdalinti per pusryčius, pietus ir vakarienę. Jei norite, kad poveikis būtų stipresnis, tuomet galima suvartoti iki 10-15 gramų smulkintos žaliavos per dieną (2-3 valgomuosius šaukštus). Jeigu siekiate gydomojo poveikio, tuomet reikėtų vartoti 20-25 gramus smulkintos žaliavos ir per dieną ją išdalinti“, – primena dr. M. Lasinskas.
Daugiau apie vaistažolių vartojimo gaires ir receptus dr. M. Lasinskas rašo savo autorinėse knygose. Pasiteiravus, ar visuomet yra saugu vartoti vaistažoles, Marius sako, kad jeigu žmogus jokiai vaistažolei neturi alergijų ir jas naudoja tinkamomis dozėmis, tuomet augalai yra saugūs.
Visgi, pasitarti su specialistais reikėtų vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems gretutinių ligų ir vartojantiems skirtingus vaistus.
