„Šiuo metu pumpurai pradeda brinkti, vienoje ar kitoje šiltesnėje vietoje jau ir dilgėlės pradeda lįsti. Kas gražiausia, kad tuo metu, kai mums reikia sveikatos, mes galime ją rasti gamtoje. Pirmiausiai galime rasti pumpurus, kurie stiprina imunitetą. O kai imunitetas stiprus, širdelė irgi nestreikuoja“, – sako žolininkė Rasa.
Skinkite pumpurus
Kovą pamažu brinksta medžių pumpurai ir juose kaupiasi organizmui naudingos medžiagos, kurios sustiprins natūralų organizmo atsparumą virusams ir kitiems susirgimams.
„Imunitetui stiprinti labai gerai yra liepų pumpurai. Bet tai nereiškia, kad reikia nuėjus į mišką prisiskinti pilną krepšį liepos pumpurų ir juos valgyti.
Pirmiausia svarbu viską rinkti švarioje aplinkoje. Aš pati nusilenkiu šakelę prie burnos ir nukandu kelis pumpuriukus. Tada juos gerai sukramtau, kad organizmas pasisavintų visą gėrį. Nereikia pradėti didelėmis dozėmis, užtenka 3-4 pumpurų, svarbiausia, kad jie būtų skinami su dėkingumu“, – šypteli „Rasokle.lt“ ženklo įkūrėja.
Jeigu nenorite valgyti žalių pumpurėlių ir labiau mėgstate arbatas, tam puikiausiai tiks juodųjų serbentų, beržų ar tuopos pumpurėliai.
„Juodųjų serbentų pumpurai yra nuostabaus aromato. Jų tiek daug, kaip liepų pumpurėlių neprisivalgysi, bet į arbatą puikiai tiks“, – nurodo ji.
Tačiau neskubėkite ragauti visų augalų pumpurų iš eilės: „Ąžuolų pumpurų aš nesu ragavusi ir sakyčiau, kad ir kitiems nereikėtų. Geriau palaukti rudens ir iš jų gilių pasidaryti kavą.
Jeigu miške rasite žalčialunkį, jo nei žiedų, nei pumpurų nereikėtų ragauti. Nors jo rožiniai žiedai labai gražūs, tačiau su juo reikėtų elgtis labai atsargiai – net neskinkite jo“, – įspėja žolininkė Rasa.
Spygliuočių medžių pagalba
Žolininkė Rasa sako, kad kovas yra puikus mėnuo, kai galima pasinaudoti ne tik pavasario nešamu gėriu, tačiau ir žiemos. Pavyzdžiui, sveikatos stiprinimui galima puikiai išnaudoti ir spygliuočius medžius.
„Spyglius galima vartoti ištisus metus, bet geriausiai jie tinka žiemą. Arbatą galima daryti iš eglučių spyglių, pušų, kadagių. Reikia paprasčiausiai paimti keletą šakelių, susismulkinti spygliukus ar grūstuvėje patrinti ir pasidaryti arbatą. Uždengus palaikyti reikėtų bent pusę valandos“, – aiškina moteris.
Kovas taip pat puikiai tiks rinkti ir pušų pumpurams, kurie kupini ne tik eterinių aliejų, bet ir vitamino C.
„Labai dažnai gerti arbatų iš pušų pumpurų nereikėtų, nors jie labai gerai ir imuniteto stiprinimui. Šiuo metu aktualios peršalimo ligos ir kosuliukai, o pušis gali būti pagalba nr. 1 šiuo metu. Tačiau tiems, kurie turi problemų su inkstais, nereikėtų vartoti pušies arbatų, nes esančios dervos gali sudirginti inkstus.
Į arbatą nereikėtų mesti 10 pumpuriukų. Jeigu darote arbatą, į puodelį įberkite smulkintus 5 spyglius ir 1 pušų pumpurėlį. To tikrai užteks“, – nurodo žolininkė Rasa.
Jeigu norite šią arbatą duoti vaikams, „Rasokle.lt“ įkūrėja pataria, stebėti vaiko reakciją, jeigu vaikas paragauja arbatos ir nenori gerti, tuomet pabandykite paskaninti nedideliu kiekiu medaus, gerkite arbatą kartu, nes pavyzdys geriausias mokytojas.
„Vaikams arbatą geriausia atskiesti, kad ji jaustųsi mažiau, o kartais užtenka duoti tik šaukštą stiprios arbatos ir ją užsigerti vandeniu.
Pastebėjau, kad per mokymus su vaikais kartu einant rinkti žolelių, jas džiovinant ir ruošiant atsargoms, vaikas pats noriai gers tą arbatą ir dar visiems pasakys, kad čia jo rinkti čiobreliai ar kitos vaistažolės. Nuo čia prasideda arbatos gėrimas“, – šypsodamasi priduria ji.
Avietės ir kačiukai
Apie aviečių lapų arbatą ir jos naudą tikriausiai teko girdėti ne vienam, tačiau kol lapų nėra, puikiausiai gali pasitarnauti ir aviečių ūgliai.
„Esant karščiavimui, kai reikia skatinti prakaitavimą, ir žiemą ir ankstyvą pavasarį tereikia nusiskinti kelis gyvus aviečių ūglius, juos sukarpyti ir užpylus verdančiu vandeniu pavirti ant silpnos ugnies bent 10 min. Arbata pasidaro raudonos spalvos“, – nurodo žolininkė.
Lauke jau tuoj bus galima rasti ir besiskleidžiančių kačiukų. Dabar pats laikas prisiskinti ir parsinešti šakelių pasipuošti namams, o kai kačiukai ims žydėti – jie puikiai tiks arbatai ir sveikatai stiprinti.
„Kartais siūlau neskubėti daryti arbatos ir nusiskynus geltoną, žydintį kačiuką jį tiesiog suvalgyti. Ilgiau palaikius burnoje jis apkarsta, tačiau iš pradžių labai saldu. Visiems didelę nuostabą kelią tai, kad jie ne tik švelnūs, bet ir skanūs.
Kačiukai yra kraują skystinantis preparatas ir tikrai tinka į pavasarinę arbatą. Jų galima ir susidžiovinti, tačiau jeigu gyvenate arčiau gamtos, per daug prisidžiovinti ar šaldyti nereikėtų, nes vėliau prasideda kiti dalykai. Sveikatai visada geriausia naudoti šviežią produktą“, – pataria Rasa.
Pirmieji žalieji pavasario augalai
Žolininkė primena ir tris populiariausius pavasarinius augalus – dilgėles, garšvas ir kiaulpienes.
„Jos vienos pirmųjų išlenda ir jų pagrindinės savybės ankstyvą pavasarį yra organizmo valymas – truputėlį kraują pravalo, toksinus pašalina. Tiek spygliukai, tiek minėta trijulė yra žalios spalvos augalai, vadinasi, juose yra chlorofilo skirto kraujui gerinti, geležies trūkumą atstatyti, kad mūsų organizmas galėtų kuo daugiau deguonies kraujyje pernešti“, – aiškina ji.
Jeigu nenorite valgyti šviežių dilgėlių, iš jų galite pasidaryti ir sriubą, tik reikėtų nepamiršti, kad dilgėlių turimų medžiagų taip gausite mažiau.
„Kaip ir visi augalai, dilgėlės paveikiamos karštos temperatūros, praranda dalį savo medžiagų. Prisiminkite, kad į sriubą dilgėlės dedamos tik pačioje pabaigoje ir virti jas reikėtų vos porą minučių. Mes su šeima, kai pasirodo pirmosios dilgėlės dedame jų į glotnučius. Daug dilgėlių dėti nereikėtų, taip pat, gaminant nereikėtų dėti daug sudedamųjų dalių – pakaks kelių dilgėlių, banano ar datulių ir citrinos sulčių.
Kiškio kopūstai nuo pernai metų miške dar kuo gražiausiai žaliuoja, tad galima jų šiek tiek pasiskinti ir paragauti. Aišku, nereikia persistengti ir valgyti saujomis, jie gali pakenkti inkstams. Be to, rinkite juos tik miške, toliau nuo kelio, kur yra švaru“, – sako žolininkė Rasa.
