Politikams šiemet nespėjus apsispręsti dėl baudų skyrimo už vaikų neskiepijimą, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė patvirtino, kad draudimas nuo kitų metų į darželius priimti neskiepytus vaikus įsigalios nuo sausio 1 dienos. Asociacijos „Objektyviai apie skiepus“ prezidentė Lina Rutkauskienė tv3.lt sakė, kad tokia tvarka prieštaraus Lietuvos įstatymams ir tarptautinėms rekomendacijoms, nes iš tėvų atimama apsisprendimo teisė.
„Nepriėmimas neskiepyto vaiko į darželį – tai skaudi finansinė sankcija tėvams. Mūsų supratimu , tai yra tiesioginis tėvų valios prievartavimas duoti sutikimą skiepytis. Tai prieštarauja daugeliui tarptautinių konvencijų, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems LR įstatymams. Ir Europos Sąjunga, ir Jungtinių tautų vaikų fondas rekomenduoja taikyti neprivalomus skiepijimo metodus“, – sako ji.
Neramina šalutiniai poveikiai
L. Rutkauskienė sutinka, kad skiepų nauda yra įrodyta, tačiau ji pažymi, kad lygiai taip pat įrodyti ir skiepų šalutiniai poveikiai.
„Mes visuomet turime pasverti skiepo naudą ir skiepo sukeliamą žalą. Yra įrodymų, kad ligomis užsikrečia ir skiepyti žmones. Tad žmogų paskiepijus, kraujyje susirado antikūniai prieš tas infekcijas, tačiau toli gražu ne visada tuos antikūnius turintys žmonės ta liga nesuserga.
Tėvai, sverdami šalutinių reakcijų ir susirgimų riziką, ligos sudėtingumą, pavojingumą, galimybę, kad labai sunku nuo ligos susirgti ar numirti ir galimybę turėti sunkias šalutines skiepų reakcijas, norėtų priimti sprendimą patys, o ne būti verčiami valdžios taikant sankcijas, neleidžiant vaikų į darželius ir pan.“, – kalbėjo L. Rutkauskienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad dažniausios šalutinės skiepų reakcijos – staigus kūdikio karščiavimas, kelias dienas trunkantis smarkus kūdikio verkimas, didelis dūrio vietos ištinimas.
„Sudėtingesnės formos šalutinės reakcijos gali būti ir meningitas, alerginis šokas, įvairūs dermatitai, kurie išlieka ilgam laikui. Netgi skiepų informaciniuose lapeliuose rašoma, kad skiepijant yra reikalinga, kad netoliese būtų gaivinama. Reiškias ta rizika dėl skiepų šalutinio poveikio yra reali ir mes nežinome, kuriam vaikui tai gali atsitikti“, – sako L. Rutkauskienė.
Sergamumas mažėja ne nuo skiepų
Pasak jos, raudonukė, tymai ir poliomielitas net prieš įvedant skiepus apie 1950, buvo labai retos ligos – moters žiniomis, susirgdavo apie 20 žmonių iš 800 tūkst. Dabar sergamumas šiomis ligomis yra dar maženis ir gydytojai teigia, kad už tai reikia dėkoti skiepams, tačiau L. Rutkauskienė nesutinka:
„ Deja, jeigu mes paimsime, pavyzdžiui, skarlatiną, nuo kurios skiepų nėra, sergamumas ja sumažėjo lygiai taip pat kaip ir nuo tymų, raudonukės. Todėl teigti, kad tam tikros ligos sergamumo sumažėjimas vyksta tik dėl skiepų, yra neatsakinga. Visų pirma, sergamumą sumažino pagerėjęs gyvenimo būdas, geresnė mityba, higienos įpročiai – anksčiau žmonės tikrai taip gerai nesimaitino, gyveno blogesnėse sąlygose, neturtėjo švaraus vandens, kas ir lėmė didžiulį tų ligų paplitimą“, – sakė ji.
Ji taip pat pažymi, kad ligomis užsikrečia ir pasiskiepiję žmonės, tad skiepų efektyvumas moteriai kelia abejonių.
L. Rutkauskienė taip pat atmeta skiepų šalininkų kritiką, kad nesiskiepija vaikai užkrečia aplinkinius – pasak jos, ligas įveža ir nedidelius protrūkius sukelia suaugusieji, ne vaikai.
„2013-aisiais ir 2015-aisiais buvo tymų protrūkiai – abiem atvejais juos sukėlė iš užsienio atvykę suaugusieji. Apsikrėtė daugiausiai suaugusieji ir tik keli vaikai, iš kurių tik keli buvo neskiepyti. Nėra pagrįsta taip teigti, kad neskiepytas vaikas apkrės suaugusius“, – sako ji.
Pasak L. Rutkauskienės, jokių argumentų pagrįsti savo sprendimą nepriimti neskiepytų vaikų į darželius ministerija neturi, tad vienintelis paaiškinimas – farmacininkų įtaka ministerijai. Juk skiepai, pažymi L. Rutkauskienė, yra labai didelis verslas.
Norima sumažinti susirgimų
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė tv3.lt pažymėjo, kad Europos žmogaus teisių teismo praktika yra leisti valstybėms pačioms apsispręsti dėl skiepų privalomumo.
„Pagal tai, kiek yra infekcinių susirgimų, kokios kyla grėsmės, kiekviena valstybė apsisprendžia, kaip būtų teisingiausia reglamentuoti. Todėl Europos Sąjungoje turime valstybių, kuriose privalomi skiepai įtvirtinti ir Konstitucijoje, įstatymais, o dalis valstybių skiepų privalomumo nenumato. Mūsų pasirinktas kelias, buvusio sveikatos apsaugos ministro kelias, buvo įsakymu reglamentuoti, kad į darželį, ikimokyklinio ugdymo įstaigą nebūtų priimti neskiepyti vaikai, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir siūlymus, kad valstybės imtųsi priemonių, kad iki 2020 metų tymai, raudonukė ir poliomielitas išnyktų iš ES“, – nurodė ministrė.
Pasak jos, situacija dėl šių ligų nėra gerėjanti: Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, daugėja susirgimų tymais ir kitomis ligomis, nuo kurių norima įvesti privalomus skiepus:
„Turime poliomielito atvejų, turime mirties atvejų Ispanijoje, kai šešiametis berniukas mirė nuo difterito – ir čia išaiškėja, kad vaikai nebuvo skiepyti. Kad nebūtų epidemijos grėsmės, turi būti paskiepyta 95 proc. vaikų, tačiau mes turime savivaldybių, kur nuo minėtų trijų ligų skiepų lygis nesiekia net 90 proc.
Su tikslu apsaugoti vaikus, net jeigu tėvams atrodo kitaip, ir ne tik tą vaikai, kurio tėvai nenori skiepyti, bet ir kitus šalia esančius vaikus mes ir parengėme projektą ir siekiame įstatymu reglamentuoti skiepų privalomumą“, – kalbėjo R. Šalaševičiūtė.
Turi nuspręsti gydytojas
Ji nurodo, kad tie tėvai, kurie neskiepija vaikų, galbūt galvoja apie savo vaiką, tačiau negalvoja apie kitus vaikus, o tėvų viena iš pagrindinių konstitucinių pareigų yra rūpintis savo sveikata ir kartu nepažeisti kitų vaikų interesų.
„Todėl ar yra kontraindikacijos, ar nėra, gal sveikatos būklė neleidžia vaiko skiepyti – tai turi nuspręsti medikas. Prie geriausių norų tėvai, neturintys medicininio išsilavinimo, ne visą laiką gali įvertinti vaiko sveikatą ir kaip su vaiku būtų geriausia pasielgti“ ,– teigė ministrė.
Ji taip pat visiškai atmetė įtarimus, kad skiepai daromi privalomi dėl susitarimo su farmacininkais:
„Skiepų verslas nėra skiepų verslas. Mūsų pareiga užtikrinti, kad vaikai nesirgtų, nes gydymui išleidžiama daug daugiau pinigų nei skiepams. Tas pasakymas, kad mes galbūt proteguojame farmacininkų biznį yra paskutinis argumentas, kai nerandama rimtų ir gerų argumentų savo žodžiams apginti“, – sakė R. Šalaševičiūtė.
Ministrė taip pat atmeta skeptikų pastebėjimus, kad vakcinacijos lygis Lietuvoje nesumažės, nes tėvai įtikins gydytojus pažymėti jų vaikams kontraindikacijas, neleidžiančias skiepytis. Pasak jos, negalima taip nepasitikėti medikai: ne visi yra nuperkami ir paperkami.
Gydytojų bendruomenė vieninga
Baltupių šeimos medicinos centro gydytojas Dainius Jakučionis sako, kad gydytojų bendruomenė šiuo metu sutaria, kad skiepijimas yra privalomas, kad išvengtumėme tų ligų, kurias pavyko sutramdyti praeityje.
„Šiuo metu kai kurių ligų protrūkis atsiranda ir didėja dėl to, kad atsiranda vaikų, kurie yra neskiepijami. Skiepijimo nauda yra akivaizdi: kuo didesnis pasiskiepijusių skaičius, tuo mažiau sergančiųjų yra tomis ligomis, tuo mažiau sukėlėjų sklando aplinkui ir net yra saugesni tie, kurie nepasiskiepija dėl ligos ar kitų medicininių problemų, o ne dėl įsitikinimų“, – sako D. Jakučionis.
Gydytojas pasakojo, kad optimaliausiu atveju, jeigu visi žmonės pasiskiepija, nėra vietos daugintis, pavyzdžiui, tymų sukelėjui. Tačiau, sako D. Jakučionis, jei atsiranda tokių žmonių, kurie savo vaikų neskiepija, šie gali būti ligos nešiotojais ir tokiu atveju, anot jo, rizikuojama ir vaikų, ir suaugusiųjų sveikata.
„Šiuo metu pagal visas rekomendacijas, skiepijamas turėtų būti privalomas, kad būtų išvengtas skiepais sutramdomų ligų. Neskiepyti galime tų žmonių, kurie turi mediciniškai paaiškinamų priežasčių ar alergijų. Tad aš palaikau sveikatos apsaugos ministrės norą, kad visi vaikai turėtų būti skiepijami, kad tų ligų būtų galima išvengti“ ,– sakė D. Jakučionis.
Ministrės tvarkos neskiepytų vaikų nepriimti į darželį, gydytojas nenorėjo komentuoti.
Šokas kūdikiui
Dviejų vaikų mama, vilnietė Agnė Peikštenienė savo berniukus skiepijo, tačiau, jeigu gimtų dar vienas vaikelis, to nebedarytų.
„Labai daug domėjausi šia tema, lankiausi pas gydytojus – homeopatus, natūralistus – kurie pasakė, kad pirmas skiepas kūdikiui nėra būtinas. Kūdikiui ir taip yra didelis šokas, nes jis išlenda iš vandens į sausumą, iš tamsos į šviesą, atsiskiria nuo virkštelės, yra visiškas organizmo perversmas, ir dar tau įleidžia ligos – tai išmuša vaiko imunitetą“, – sako A. Peikštenienė.
Pasak jos, tokios ligos kaip atopinis dermatitas, kurios pasireiškė abiems jos vaikams, gali būti išprovokuotos skiepų.
„Dar turiu tokią draugę, kurios mama dirba farmacinės kompanijos atstovybės vadove – ji pati irgi stipriai pasisako prieš skiepus, bet tik sau, paslapčia“, – kalba mama.
Pasak jos, sergama tada, kai organizmo terpė yra rūgštinė, o kai organizmo terpė yra šarminė, žmogus neserga.
„Apskritai ne nuo to sergama. Jei tau reikia šitos patirties gyvenime, tai ir susirgsi, o šiaip sergama nuo minčių, nuo gyvenimo būdo, nuo aplinkos, nuo užterštumo, nuo gyvenimo švaros. Skiepija tėvai vaikus tik iš baimės, ir ta baimė yra tokia didelė, kad dabar skiepijamasi nuo visko – plaučių uždegimo, gripo ir pan., o juk sergamumas nuo šių ligų smarkiai nesumažėja“, – kalba mama.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo Administracinių nusižengimų kodekse numatyti administracinę vaiko atstovo atsakomybę už jo neskiepijimą. Jei per du mėnesius, atėjus laikui, tėvai ar vaiko atstovai neduotų sutikimo skiepyti jį nuo poliomielito, tymų ir raudonukės, jie galės būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Pirmiausia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taikytų įspėjimą, o pakartotinai atsisakius būtų skiriama piniginė bauda nuo 60 iki 115 eurų už kiekvieną nepaskiepijimo atvejį.
SAM siūlo, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų liepos.
Nuo kitų metų sausio pirmos dienos įsigalios nauja tvarka, kai neskiepyti vaikai nuo tymų, raudonukės ir poliomielito nebus priimami į darželius.
