Grupė opozicinių konservatorių ir socialdemokratų siūlo įstatymu nustatyti, kad į darželius būtų priimami tik nuo tymų skiepyti vaikai.
„Siūlome nustatyti, kad į visus darželius, nesvarbu, ar valstybinis, ar privatus, vaikai būtų įleidžiami tik su skiepu“, – BNS sakė viena pataisos iniciatorių konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos išimtį numatytų vaikams, kurie nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės negali būti skiepijami dėl sveikatos būklės, pavyzdžiui, alergijos.
Taip pat privalomai nuo tymų turėtų būti paskiepyti suaugusieji, dirbantys su vaikų kolektyvais, sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigose, taip pat dirbantys uždaruose kolektyvuose, kariai.
Tikslinių suaugusiųjų grupių, kurioms imunoprofilaktika yra privaloma, sąrašą nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, jog privalomas skiepijimas einant į ugdymo įstaigą didina skiepijimų apimtis ir teigiamais pavyzdžiais nurodė kitas Europos šalis.
„Tarkime, Prancūzijoje smarkiai (sergamumas – BNS) sumažėjo, kai įsivedė privalomą skiepą, susiejant su kriterijumi leidžiant į darželius, per metus tie skaičiai nukrito. Lietuva, jei būtų priimtas toks sprendimas, nebūtų vienintelė Europos Sąjungoje, tai turi ir Italija, ir Vengrija, ir iš dalies Lenkija“, – kalbėjo parlamentarė.
Panašias priemones bandydama pažaboti tymų epidemiją pritaikė ir Ukraina, penktadienį Seime per spaudos konferenciją patvirtino Ukrainos nacionalinio medicinos universiteto profesorė, Pediatrijos katedros vedėja Valentina Berezenko.
„Sveikatos apsaugos ministerija, imdamasi priemonių prieš masinę epidemiją, priėmė tokį įsakymą, nes rekomendacijų nebepakanka. Mes gesiname gaisrą“, – sakė V. Berezenko.
„Yra nurodymas į ugdymo įstaigas nepriimti neskiepytų vaikų. Kai priima dokumentus į mokyklą, į vaikų darželį, būtinai yra tikrinamas skiepų pasas. Jei nėra privalomųjų skiepų, vaikas siunčiamas skiepytis“, – apie situaciją pasakojo Ukrainos nacionalinės medicinos mokslų akademijos atstovė Marina Dyba.
Anot jos, tuo atveju, kai tėvai kategoriškai nesutinka skiepyti vaikų, mokymas vaikams organizuojamas nuotoliniu būdu.
Ukraina jau kelerius metus bando suvaldyti didžiausią per visą nepriklausomybės laikotarpį tymų protrūkį šalyje. Nuo 2017-ųjų šia liga susirgo beveik 90 tūkst. gyventojų. Šiemet per pirmuosius tris mėnesius susirgo 35 tūkst. žmonių, 14 mirė.
Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas, Santaros klinikos Vaikų ligoninės gydytojas doc. Vaidotas Urbonas teigė, kad Lietuva artėja prie tos situacijos, kai rekomendacijų dėl skiepų nebeužtenka.
„Jau situacija yra, beveik 500 nuo sausio mėnesio susirgusių tymais, ačiū Dievui, nė vieno mirusio nėra. Bet, sakykime, mūsų Vaikų ligoninėje, Santaros klinikose, šiemet jau 25 vaikai gulėjo dėl tymų, kai mes daugelį metų, gal dešimt, neturėjom nė vieno atvejo“, – sakė V. Urbonas.
„Mes bijome, kad kaip Ukrainos atveju, tas sniego kamuolys nuo kalno ridendamasis tik didės, didės, didės. Ir tos griežtos priemonės turėtų būti įgyvendintos, tai, kas padaryta Ukrainoj“, – kalbėjo gydytojas.
Šalyje plintant tymams Seime anksčiau buvo registruotas socialdemokratų siūlymas įpareigoti tėvus užtikrinti, kad nuo poliomielito, tymų, raudonukės būtų paskiepyti vaikai iki 16 metų. Seimas nesutiko jo svarstyti, klausimo nė neįtraukęs į sesijos darbų programą.
Sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga bei kiti valdantieji skeptiškai vertina svarstymus dėl priverstinių skiepų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo metų pradžios šalyje buvo registruota beveik 500 tymų atvejų. Tuo metu pernai per visus metus Lietuvoje šia liga susirgo 30 žmonių.
