Patikros sulaukė ir portalo tv3.lt skaitytoja Kristina iš Kauno. Ji pasakojo, kad neseniai lankėsi savivaldybėje dėl socialinės pašalpos.
„Laukdama eilėje sutikau kaimynę. Ji garsiai stebėjosi, kodėl atėjau prašyti finansinės paramos, kai mano vyras daug uždirba. Tačiau ji nepaminėjo, kad jis nėra mano vyras, gyvename nesusituokę, taigi, mūsų pajamos nėra bendros“, – pasakojo moteris.
Tačiau po savaitės Kristina sulaukė savivaldybių darbuotojų vizito.
„Jie aiškino, kad atvyko apžiūrėti mano gyvenimo sąlygų. Manau, kad mano kaimynė su jais susisiekė ir mane apkalbėjo. Juk tikrai ne visus žmones jie tikrina, kurie prašo pašalpų.
Tačiau po patikrinimo gavau atsakymą, kad pašalpa man nepriklauso. Pasirodo savivaldybės darbuotojai apklausė ir kitus kaimynus, kurie paliudijo, kad gyvenu ne viena“, – piktinosi moteris.
Ji skundėsi, kad pikti kaimynai atėmė iš jos pinigus.
„Pašalpos negausiu ir dėl to kalti kaimynai“, – artėjant šalčiams guodėsi ji.
Tikrina gyvenimo sąlygas
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Egidija Abeciūnienė atkreipė dėmesį, kad jei vienas iš bendrai gyvenančių asmenų (sugyventinių) kreipiasi dėl socialinės pašalpos, vertinamos abiejų bendrai gyvenančių asmenų pajamos ir abiem nustatoma teisė į paramą.
„Įvertinus visas gaunamas pajamas, jei bendrai gyvenančių asmenų vidutinės pajamos per mėnesį viršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį (193,60 eurų), socialinė pašalpa neteikiama.
Kilus pagrįstiems įtarimams dėl prašyme-paraiškoje nurodytų duomenų apie turimą turtą ar gaunamas pajamas, savivaldybės administracija gali tikrinti bendrai gyvenančių asmenų gyvenimo sąlygas, turimą turtą ar užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą“, – komentavo E. Abeciūnienė.
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Regina Grabauskė irgi sakė, kad kreipiantis dėl socialinės pašalpos pajamos apskaičiuojamos kartu sudėjus visas bendrai gyvenančių asmenų (sugyventinių) pajamas.
„Jeigu vidutinės pajamos, tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį, viršija nustatytą dydį, socialinė pašalpa neskiriama“, – atkreipė dėmesį ji.
R. Grabauskė komentavo, kad jeigu asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys, atitinka sąlygas paramai išimties tvarka gauti, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į paramą nustatyti.
„Tokiu atveju savivaldybės darbuotojai gali atvykti asmenų gyvenamosios vietos adresu ir patikrinti gyvenimo sąlygas“, – komentavo savivaldybės atstovė.
Paramą skiria ir turtingesniems
Tuo metu vilniečiams pajamų riba, kurią vertina savivaldybė yra šiek tiek didesnė.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas pažymėjo, kad socialinė pašalpa skiriama, kai vidutinės asmens (bendrai gyvenančių asmenų) gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 193,60 euro (arba 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio).
„Jei vidutinės pajamos yra didesnės (bet ne didesnės kaip 290,40 euro per mėnesį – ši sąlyga taikoma Vilniaus gyventojams), socialinė pašalpa atsižvelgiant į tuo metu esamą asmens materialinę padėtį susidariusią dėl tam tikrų aplinkybių (vertinama individualiai), gali būti skiriama patikrinus asmens (bendrai gyvenančių asmenų) gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, t. y. tokiu atveju savivaldybės darbuotojai gali atvykti ir patikrinti gyvenimo sąlygas“, – komentavo savivaldybės atstovas.
Pašalpos dydis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams.
Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:
- skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (246,40 euro) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
- skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (211,20 euro) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
- skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (193,60 euro) ir vidutinių pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.
Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama ir kt.