Nors praėjo jau trys su puse metų, kai buvo nužudytas Šabtajus Kalmanovičius (62 m.), tačiau iki šiol nepaaiškėjo, kas užsakė komersanto nužudymą, o jo paliktos moterys vis niekaip negali pasidalinti turto.
Šabtajaus moterys
Tuoj po Š. Kalmanovičiaus sušaudymo buvo rašoma, kad jis paliko didžiulę finansinę imperiją, kurią turės pasidalinti trys jo žmonos ir keturi vaikai. Tačiau perskaičius tris verslininko paliktus testamentus ir pradėjus turto dalybas, paaiškėjo, kad to turto yra gerokai mažiau nei tikėtasi. Bet apie turtą – kiek vėliau (beje, pats Šabtajus ne kartą buvo sakęs, kad pagrindinis jo kapitalas – vaikai). Pradžioje – apie turtuolio moteris, kurios pagimdė jam dvi dukras ir du sūnus.
Pirmoji Šabtajaus žmona Tatjana Jaroslavskaja jam buvo lemtinga, nes pastūmėjo jį į verslą. Jie susipažino Izraelyje, kai Š. Kalmanovičius dirbo šios šalies premjerės Goldos Mejer kanceliarijoje. Jaunas valdininkas uždirbo gerokai mažiau nei jo žmona ginekologė, ir tai jam tapo iššūkiu – jis pasuko į verslą.
Po kurio laiko pora išsiskyrė. Liko pirmosios santuokos atminimas – duktė Liat.
Į Rusiją Šabtajus grįžo vėl kaip jaunikis ir čia susipažino su ką tik universitetą baigusia Anastazija Briliova, už jį jaunesne 25 metais. Ji tapo antrąja žmona. Nastiai verslininkas įkūrė prodiuserių centrą.
„Nastiai aš padėjau sukurti firmą „VIP koncertai“, kuri rengė scenos žvaigždžių koncertus, prodiusavo dainininkę Zemfirą, – viename interviu sakė Š. Kalmanovičius. – Aš tik padėjau pinigais, ryšiais ir patarimais. Maniau, kad jauna moteris neturėtų sėdėti namie – turėtų dirbti jai mielą darbą.“
Nastia pagimdė dukrą Danielą. Ją Šabtajus labai mylėjo, todėl po poros skyrybų pasiekė, kad dukra liktų su tėvu. Dar iki skyrybų buvo kalbama, kad Š. Kalmanovičiaus žmona yra ne tik Zemfiros vadybininkė, bet ir meilužė. Apie tai atvirai rašė ir Rusijos spauda.
Pačios Zemfira ir A. Kalmanovič šia tema su žurnalistais nekalbėjo, tačiau ir neneigė pranešimų apie jų intymius santykius. Zemfira savo repertuare turėjo dainų apie lesbiečių meilę, o A. Kalmanovič lydėjo ją visose kelionėse.
Š. Kalmanovičius gyvenime išbandė daugybę verslų, turėjo daugybę nuotykių, tačiau niekada neišdavė krepšinio. Šis žaidimas buvo jo didžiausia aistra. Galbūt todėl jo trečiąja žmona ir tapo Europos čempionė, buvusi Rusijos krepšinio komandos įžaidėja Ana Archipova. Dėl Šabtajaus ji išsiskyrė su vyru, su kuriuo santuokoje buvo gyvenusi 10 metų. 2005 metais Ana pagimdė Šabtajui dvynukus.
Svajonės neišsipildė
„Dėl Anios aš turėjau ilgai pakovoti, – paskutiniajame savo interviu atvirai prisipažino Š. Kalmanovičius. – Bet užtat tai – pats laimingiausias bilietas, kurį aš kada nors ištraukiau šiame gyvenime. Aš įsitikinęs, kad ji – mano paskutinioji žmona. Nesu sutikęs padoresnio žmogaus, niekas manęs nesuprato taip, kaip ji. Bėgant metams, supranti, kad būti tėvu – tai ne tik namo parnešti pinigus. Man labai įdomu būti su savo keturmečiais dvyniais. Aš jau dabar stengiuosi paruošti juos gyvenimui be manęs. Kaip tik dabar formuojasi jų charakteris. Dievo aš prašau man dar 16–18 metų gyvenimo. Aš noriu prabusti ryte šalia žmonos, išeiti į koridorių ir ten pamatyti jos stovinčius aukštakulnius. Noriu pamatyti, kaip mano sūnums bus įteikti aukštojo mokslo diplomai, kaip jie taps vyrais. Tikiuosi pragyventi dar ilgai. Mano giminėje – daug ilgaamžių.“
Deja, šiems Š. Kalmanovičiaus žodžiams nebuvo lemta išsipildyti. 2009–ųjų lapkričio 2–ąją, maždaug 16 valandą 40 minučių Maskvos laiku, nusikaltėliai sušaudė verslininką, kai jo automobilis sustojo prie sankryžos. Milijonierius važiavo be apsaugos.
„Šabtajus manė, kad jam jos nereikia, – po kurio laiko viename interviu sakė jo žmona Ana. – Aš pati iki šiol laužau galvą ir negaliu rasti atsakymo, kas norėjo mano vyro mirties. Jis neturėjo priešų, su visais sutardavo. Vyras sugebėdavo išspręsti iš pažiūros net neišsprendžiamas problemas. Jis nemanė, kad kas nors gali į jį kėsintis. Dažnai kartodavo, kad jei jį norės nušauti, padarys tai bet kurią minutę. Aš jo ne kartą prašiau nupirkti man pistoletą. Juk šiais neramiais laikais daugybė neaiškių tipų slampinėja aplink namus, vagia viską, kas pasitaiko po ranka. Mes gyvenome užmiestyje, neturėdami nei apsaugos, nei signalizacijos. Tik šuo voljere, ir tas – švelnesnis už katę.“
Nužudymo versijos
Dėl Š. Kalmanovičiaus nužudymo kelta daugybė versijų, tačiau teisėsaugininkai kol kas žudikų taip ir neišsiaiškino. Sutariama tik dėl vieno – trijų valstybių pilietį, kalbėjusį dešimčia kalbų, prekiautoją briliantais ir vaistais, kolekcionierių, dviejų Maskvos turgų savininką Š. Kalmanovičių sušaudė pasamdyti žmogžudžiai.
Užsakytos verslininkų, bankininkų ir pareigūnų žmogžudystės Rusijoje yra tapusios įprastu reiškiniu. Žmogžudystės vykdytojai bei užsakovai šiose bylose dažniausiai nesurandami.
Nagrinėti milijonieriaus nužudymo versijas nelengva, nes Š. Kalmanovičius buvo labai prieštaringa asmenybė. Finansų analitikai net negali įvertinti jo turtų, nes apie didesnę dalį Šabtajaus verslo buvo žinoma tik jam pačiam. Š. Kalmanovičius visuomet imdavosi rizikingo verslo ir dažniausiai laimėdavo. Jis supirkinėjo juvelyrinius dirbinius, prekiavo vaistais ir elektronika, negailėjo pinigų sportui, investavo į statybas.
Kalbama, kad Š. Kalmanovičius po mafijos boso Japončiko mirties savo bičiuliams iš kriminalinio pasaulio galėjęs pažadėti, jog per savo artimus žmones Rusijos vidaus reikalų sistemoje padės išaiškinti tikruosius Japončiko mirties užsakovus ir vykdytojus. Taip pat jis galėjęs gauti kitos nusikaltėlius dominusios konfidencialios informacijos. Maskvoje ne paslaptis, kad Š. Kalmanovičius buvo artimai pažįstamas su aukščiausio rango Rusijos pareigūnais – net iš Federalinės saugumo tarnybos struktūrų.
Neatmestina, kad būtent lemtingą dieną stambus verslininkas rengėsi susitikti su atstovais iš teisėsaugos organų. Atrodo, jog šią versiją sustiprina ir faktas, jog iškart po žmogžudystės Š. Kalmanovičiaus automobilio salone buvo aptikta stambi pinigų suma – 1,5 mln. JAV dolerių. Tikėtina, jog šie dideli pinigai ir galėjo būti skirti mafijos pasaulio žmones globojantiems ir apie konkurentus informuojantiems rusų teisėsaugos pareigūnams.
Yra ir dar viena žmogžudystės versija: į Š. Kalmanovičių galėjo šauti čečėnai, nuolat keršijantys ginklų prekeiviams. Rusų spauda rašė, kad didžiausi ginklų prekeiviai buvo Japončikas, už grotų JAV dabar sėdintis Viktoras Butas ir Š. Kalmanovičius.
Kaip vienas iš Rusijos mafijos vadeivų minimas ir garsus dainininkas Josifas Kobzonas. Su juo vienu metu Š. Kalmanovičius net turėjo bendrą verslą – jie buvo įsteigę savo dukrų vardais pavadintą firmą „Liat Natali“. „Komersanto“ dienraščio žurnalistams po buvusio partnerio žūties J. Kobzonas sakė: „Šabtajus buvo labai nekonfliktiškas, bet labai gudrus žmogus. Jis buvo iš tų, kurie savo niekada iš rankų nepaleis.“
Beje, Maskvos kriminalinės policijos vadai sako, kad duomenų apie Š. Kalmanovičiaus ryšius su nusikalstamu pasauliu jie neturi.
Sporto ir šnipų pasaulyje
Taigi pareigūnai „duomenų neturi“, o šiaip visi žino, kad Rusijoje sporto ir meno pasaulį yra apraizgiusi mafija. Plačioji visuomenės dalis Š. Kalmanovičių pažinojo kaip krepšinio veikėją. Jis, labai mėgęs šią sporto šaką, paskutiniais gyvenimo metais išlaikė „Spartako“ moterų komandą. Todėl kriminalistai, aišku, neatmeta versijos, kad komandos savininko žūtis gali būti susijusi ir su krepšiniu.
Savo pėdsakus Š. Kalmanovičius paliko ir Kauno „Žalgiryje“. Jis buvo krepšinio klubo bendraturtis ir „dėl didelės nostalgijos Lietuvai“ šiam klubui buvo skyręs 6 mln. litų. Po pergalės „Eurolygoje“ 1999 metais Š. Kalmanovičius „Žalgirį“ paliko, nepaaiškinęs priežasčių. Esą nenorėjęs, kaip pats sakė, suvedinėti sąskaitų su tais, kurie trukdė kurti „Žalgirį“. (Ar tais, kurie paskui jį pašalino.)
Rusijoje visą laiką kalbėta, kad Š. Kalmanovičius buvo dvigubas agentas. Jis Izraelyje buvo suimtas ir nuteistas už šnipinėjimą SSSR naudai. Po 5,5 metų laisvės atėmimo bausmės kalėjime 1993 metais Š. Kalmanovičius grįžo į Rusiją. Čia buvo kalbama, kad jis esąs „Mosado“ agentas. Pats Šabtajus sakė, kad po 5 metų baigsis tylėjimo įžadų moratoriumas, ir tada jis parašys knygą, kurioje atskleis savo – šnipo – istoriją. Tačiau knygos parašyti turtuolis taip ir nespėjo.
Byla dėl sklypo
Visa tai – versijos, kurias aiškinasi teisėsaugininkai, o štai milijonieriaus moterys vis dar bylinėjasi dėl jo turto. Birželio pradžioje Rygos apygardos teisme buvo tęsiamas buvusios žmonos Anastazijos prašymas pripažinti negaliojančiu sklypo Jūrmaloje pardavimą.
A. Kalmanovič su dabartiniu savo vyru Fiodoru Fomynu gyvena Jūrmaloje. Ji vėl grįžo į pramogų verslą. 2010 metais jiems gimė sūnus Tichonas.
Anastazija jau kelis metus bylinėjasi. Ir dėl nušauto verslininko palikimo, ir dėl to, kad galėtų auginti savo dukrą Danielą, kuri po skyrybų gyveno su tėvu. Du teismus – dėl milijoninio palikimo ir dėl 13–metės dukters – ji jau laimėjo. Dabar dar bando susigrąžinti žemės sklypą, kuriame suplanuota pastatyti 3 aukštų 10 butų namą. Nekilnojamojo turto agentai jau reklamuoja, kad tai bus netoli kopų pastatytas įdomaus dizaino namas. Tačiau kol kas neaišku, kas to brangaus sklypo savininkas.
Tą sklypą A. Kalmanovič nusipirko 1998 metais už 59 950 latų (300 000 litų) ir 2001 jį padovanojo savo dukrai Danielai. Po trijų metų mergaitė (tikriausiai tėvas) tą sklypą už 915 411 latų (4,5 mln. litų) pardavė kompanijai „Eskada“. Po to sklypas dar kelis kartus keliavo iš rankų į rankas.
Po kurio laiko Anastazija kreipėsi į teismą, prašydama jos nepilnametės dukters atliktą sandėrį pripažinti negaliojančiu. Esą suklastoti parašai. Kaip tik šiomis dienomis teisme liudijo dviejų teismų teisėjai, kurie irgi suabejojo parašais, bet sakė, kad jie nėra ekspertai, tad tiksliai pasakyti negali. Dėl parašų galimo padirbimo Jūrmalos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą ir skyrė ekspertizę. Todėl teismas bylos nagrinėjimą atidėjo iki lapkričio 14 dienos.
Testamentas teisėtas
Nors Š. Kalmanovičius neturėjo nesantuokinių vaikų, tačiau ir savieji negali susitarti dėl turto. Šabtajus paliko net tris testamentus. Pirmasis parašytas po skyrybų su Anastazija. Jame pagrindine turto savininke įvardijama duktė Daniela.
2007 metais gimus dvyniams, buvo surašytas dar vienas testamentas, kuriame nurodyta, kas turėtų atitekti jo trečiajai žmonai Anai Archipovai fon Kalmanovič. Jai jis paliko namą ir sklypą prestižinėje Vidnoje gyvenvietėje. Dar iki žūties milijonierius nusprendė, kad nereikėtų nuskriausti ir dukters iš pirmosios santuokos Liat. Jai jis paliko visą turtą, esantį Izraelyje. Deja, pasirodė, kad to turto kaip ir nėra, todėl Liat, praktiškai likusi be nieko, buvo nelinkusi taikstytis.
Pusė Š. Kalmanovičiaus turto be jokio testamento atiteko paskutiniajai jo žmonai Anai. Dėl to niekas nesiginčija. Tačiau tiek Anai, tiek Liat kilo įtarimų dėl palikimo Danielai. 2010 metais Liat kreipėsi į Maskvos Presnios rajono teismą ir paprašė testamentą Danielai pripažinti negaliojančiu. Po dviejų bylinėjimosi metų teismas pripažino, kad testamentas teisėtas ir didžioji turto dalis priklauso Danielai. Liat liko be nieko.
Kova dėl mergaitės
Ilgą laiką buvo nenuspręsta, kas turėtų tapti turtingosios Danielos globėju. Mergaitė, turinti Latvijos pilietybę, po skyrybų gyveno Izraelyje su Liat. Po Šabtajaus sušaudymo Anastazija nuvažiavo į Izraelį, tačiau Liat jai neleido net pasimatyti su dukra. Tuomet Anastazija kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą, kad jos duktė pagrobta.
Tada prasidėjo teismas dėl mergaitės globos, kuris atskleidė keletą nemalonių dalykų. Advokatas iš Rusijos Aleksandras Dobrovinskis, atstovaujantis tiek Liat, tiek Anos Archipovos interesams, teisme tvirtino, kad Anastazijai dukra visai nereikalinga – ji bylinėjasi tik dėl turto. Mat po skyrybų ji už neįvardijamą sumą atidavusi dukrą tėvui, ir tai yra įforminta sutartimi.
„Pagal susitarimą aš negaliu paviešinti tos sutarties sąlygų, tačiau pagal ją tik Šabtajus galėjo nuspręsti, kur gyvens ir mokysis jo dukra, – žurnalistams sakė advokatas. – Anastazija su ja bendraudavo tik telefonu. Ir tai labai retai. O dabar ji, artistė, nori sukelti visuomenės gailestį savo motiniškais jausmais, kurių iki šio nebuvo.“
Anastazijos advokatas Šota Gorgadzė tai kategoriškai paneigė. „Tai melas, – sakė jis. – Anastazijai nusispjaut į buvusio vyro turtus. Jai reikalinga tik duktė.“ Jis taip pat paneigė savo kolegos kalbas apie motinos sutartį su tėvu dėl dukters.
Per pirmąjį posėdį teismas nusprendė, kad Daniela laikinai turi gyventi su 32 metų Liat Kalmanovič. Šis teismo sprendimas buvo laikinas. Mažoji Daniela pas seserį Izrelyje gyveno tol, kol teismas priėmė galutinį sprendimą. O jis buvo palankus Anastazijai.
2010 metų sausio 24–ąją Izraelio Ramato miesto šeimos teismas nusprendė, kad Liat, kol gyva Danielos motina, negali būti mergaitės globėja.
Liat šiuo metu jau ir pati yra susilaukusi sūnaus.
Neturtingas milijonierius
Kovos dėl turto vyksta griausmingai, tačiau to turto nėra tiek daug, kiek manyta. Rusų laikraštis „Komersantas“ rašo, kad nors buvo manoma, jog sušaudytas milijonierius paliko turto maždaug už 100 mln. dolerių, tačiau to turto rasta vos 7–10 milijonų dolerių vertės. Aprašant turtą, nebuvo rasta nei sąskaitų bankuose, nei Š. Kalmanovičiaus indėlio versle, apie kurį skelbta po žūties. Rasta 10 nenaujų automobilių, namai Vidnoje, septyni butai Maskvoje ir trys – Latvijoje. Taip pat – antikvarinė porceliano indų kolekcija, kurios vertė – apie 30 mln. rusiškų rublių (3 mln. litų), dar keli meno dirbiniai, žydiškos toros.
Tik faktai
Š. Kalmanovičius gimė 1947 m. Kaune. Po studijų Politechnikos institute įsidarbino Kauno dirbtinio pluošto gamykloje, bet 1971 m. kartu su šeima paliko Lietuvą ir persikėlė į Izraelį. Manoma, kad už gautą leidimą išvykti į Izraelį Š. Kalmanovičius buvo užverbuotas sovietų saugumo.
Nuvykęs į Izraelį, Š. Kalmanovičius baigė Jeruzalės universitetą ir įgijo inžinieriaus specialybę. Čia jis įsisuko į pramogų verslą. Dažniausiai rengdavo rusų atlikėjų gastroles. Vėliau įkūrė kompaniją „Liat“ ir tapo įtakingu asmeniu Izraelyje. 9–ajame dešimtmetyje jis buvo vienas iš turtingiausių Izraelio imigrantų. Š. Kalmanovičius užmezgė ryšius su Izraelio politikais ir net dirbo šalies premjerės Goldos Mejer patarėju. Eidamas šias pareigas, jis daugiausia rūpinosi imigrantų iš Sovietų Sąjungos apgyvendinimu Izraelyje.
Iš Izraelio Š. Kalmanovičius kuriam laikui buvo išvykęs į Boputatsvaną ir Siera Leonę Afrikoje, kur užsiėmė pramogų verslu. Čia jis prekiavo deimantais, statė stadionus ir steigė krokodilų fermas. Greitai užmezgė šiltus santykius su šių šalių valdžios elitu.
1987 m. verslininkas buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu Sovietų Sąjungai. Jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 9 metus kalėti. Tačiau Izraelio kalėjime jis praleido tik 5 metus – 1993 m. dėl sveikatos problemų Š. Kalmanovičius buvo paleistas. Dėl jo išlaisvinimo sklido įvairių gandų. Teigta, kad Izraelis dėl Š. Kalmanovičiaus iškeitimo į Tel Avivui svarbią žvalgybinę informaciją derėjosi su Rytų Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Taip pat manyta, kad verslininką galėjo užtarti įtakingas rusų dainininkas Josifas Kobzonas ir tuometis Rusijos viceprezidentas Aleksandras Ruckojus.
Paleistas Š. Kalmanovičius grįžo į Rusiją ir kartu su J. Kobzonu įkūrė kelias firmas. Verslininkas vertėsi farmacija, rekonstravo porą Maskvos turgaviečių, vėliau tapo jų direktoriumi. Taip pat jis ėmėsi ir pramogų verslo: organizavo pasaulio įžymybių koncertus Rusijoje, rėmė krepšinio klubą „Jekaterinburgo UGMK“, buvo Maskvos srities „Spartak“ moterų krepšinio klubo generalinis direktorius.
9–ajame dešimtmetyje Š. Kalmanovičius Belgijoje susipažino su Arvydu Saboniu, vėliau šis jo paprašė padėti sunkius laikus tuo metu išgyvenusiam Kauno „Žalgiriui“. 1996 m. grįžęs į tėvynę, turtuolis tapo Kauno klubo rėmėju, bet 1999 m., „Žalgiriui“ laimėjus Eurolygą, verslininkas klubą paliko.
Žilvinas VIZGIRDA
