Augantis nelegalus informacijos kopijavimas ir platinimas skatina audringas diskusijas visame pasaulyje - bendro sprendimo neranda autorių gynimo asociacijos, verslininkai ir galiausiai, patys vartotojai, kurių pozicija oficialiame lygyje praktiškai neatstovaujama, tačiau aktyviai išsakoma interneto platybėse.
Nevaldomas autorinių kūrinių kopijavimas neša milijoninius nuostolius - bent jau tokiais šūkiais vadovaujasi autorinių teisių gynėjai. Kiek gi tokių nuostolių yra iš tikro - niekas tiksliai nežino, o ir paskaičiuoti sudėtinga - kaip gi nustatyti, ar nelegalias kopijas pasidarę vartotojai visi iki vieno būtų legaliai nusipirkę kūrinį, jei kopijavimas būtų neįmanomas? Tačiau tokia nežinomybė netrukdo manipuliuoti realiais skaičiais. Štai Prancūzijos bendrovė „TERA Consultants“ skelbia, jog jos paskaičiavimais, iki 2015 metų internetinis piratavimas Europos Sąjungoje gali būti 1,2 milijono žmonių darbo netekimo priežastimi.
Ekspertu teigimu, muzikinei ir kino industrijai, o taip pat programinės įrangos rinkai bus padaryti 240 milijardų eurų nuostoliai. O internetinis piratavimas augs kartu su interneto naudotojų auditorija ir interneto greičiu.
2008 metais srityse, susijusiose su autorinėmis teisėmis apsaugotais kūriniais, buvo įdarbinta 14,4 milijono žmonių. Bendra Europos muzikos, kino ir programinės įrangos rinkų vertė siekia 860 milijardų eurų. Tais pačiais metais dėl piratavimo buvo prarasta 186 tūkstančiai darbo vietų ir 10 milijardų eurų.
Tačiau oponentai apibūdino šią ataskaitą kaip „kolektyvinę propagandą“.
Naujoje ataskaitoje buvo naudojami ES šalių, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos ir ES statistikos agentūros „Eurostat” duomenys. Teigiama, kad šios ataskaitos skaičiai yra blogiausias galimas scenarijus, pagrįstas kasmetiniu 24 proc. duomenų srauto augimu.
Todėl Europos Sąjungos valdininkai skatinami priimti įstatymus, neleidžiančius nelegaliai informaciją iš interneto besisiunčiantiems asmenims išvengti atsakomybės. Anksčiau buvo siūloma besisiunčiančius nelegalią informaciją po trijų įspėjimų atjungti nuo interneto - tokią praktiką šiais metais bandys įgyvendinti Prancūzija. Tačiau ši iniciatyva likusioje Europoje svarstoma labai atsargiai.
Problema yra ne tik su informacijos kopijavimu ir platinimu internetu, bet ir išnaudojant kitas duomenų laikmenas. Lietuvos autorinių teisių gynėjai jau bando jas apmokestinti, tačiau šie planai susidūria su dideliu verslininkų pasipriešinimu, o ir pati Lietuvos Vyriausybė neturi aiškios pozicijos šiuo klausimu.
Asociacijos „Infobalt“, vienijančios Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmones, valdybos narys Vytautas Vitkauskas tvirtino, kad asociacija yra už mokesčius, tačiau nepritaria jų dydžiams.
„Mes pasisakome už tai, kad mūsų atlikėjai ir autoriai tikrai nebadautų, tačiau kvestionuojamas tų mokesčių dydis. Mes esame Europos Sąjungos sudėtyje, o muitų, kaip žinote, tarp valstybių nėra ir mums didžiausią nerimą kelia tai, kad naujų mokesčių įvedimas tiesiog pakels Lietuvoje parduodamos įrangos kainas. Jūs puikiai žinote, kad egzistuoja internetinė prekyba ir kam man pirkti brangiau, jei galiu pigiau nusipirkti internetu. Įsivaizduokite, Ispanijoje „iPod“ apmokestintas 180 eurų, kaip manote, ar kas nors jį pirks, kai vien mokesčiai tiek sudaro“, – po apmokestinimo pataisų svarstymo Vyriausybėje sakė jis.
Taip pat, anot jo, klausimų kelia ir surinktų pinigų paskirstymas – tai esą daroma neefektyviai.
Tuo tarpu režisierius Arūnas Matelis mano, kad siūlomas mokesčio dydis yra pakankamas ir pabrėžia, kad autoriai turi teisę reikalauti atlyginimo.
„Mes manome, kad ta procento suma yra galima ir autoriai turi teisę reikalauti padengti tuos nuostolius, kuriuos jie patiria dėl teisėto suteikimo visiems kopijuoti jų kūrinius. Europoje tai egzistuoja arba priešingu atveju valstybė prie kiekvieno žmogaus turėtų pristatyti policininką ir daryti taip, kad žmogus negalėtų kopijuoti“, – sakė jis.
