Perdarytas alkotesteris
Kauno policijos patrulių rinktinės 6-ojo būrio patruliai Edvinas Blauzdys (29 m.) ir Tomas Valinčius (27 m.) gana išradingai nutarė prisidurti prie algos: patruliuodami savo automobilyje nuolat vežiojosi nuosavą alkotesterį, kuris visada rodydavo, kad, papūtęs į jį vairuotojas – girtas.
Kiek pareigūnai tokių „girtų“ vairuotojų nureketavo, dabar sunku pasakyti. Tačiau, ne veltui sakoma, jog „ir gudri višta užpakalį įsidilgina“. Taip atsitiko ir E. Blauzdžiui su T. Valinčiumi.
Pernai spalio 23-ąją patruliai budėjo Raudondvario apylinkėse. Jie sustabdė automobilį „Audi A8“ vairuojantį vyriškį ir liepė jam pūsti į ne į oficialiai policijos naudojamą ir metrologiškai patikrintą alkotesterį, o į savąjį, nuolat rodantį girtumą. Taigi, vairuotojas pasirodė beesąs „girtas“. Patruliai nieko nelaukę užsiprašė iš vairuotojo 1000 litų „kompensacijos“, kad nebūtų surašytas protokolas.
Kreipėsi į specialiąją tarnybą
Tačiau vairuotojo būta ne pėsčio. Palikęs patruliams dokumentus nuvažiavo namo atvežti reikalaujamos sumos. Namuose, paėmęs 300 eurų, užsirašė kupiūrų serijos numerius ir atvežęs atidavė patruliams. Pats apie įvykį pranešė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pareigūnams. Šie tuoj pat T. Valinčių ir E. Blauzdį sulaikė ir rado pas juos po 150 eurų, kurių serijos numeriai atitiko vairuotojo nurodytuosius.
Apieškoję tarnybinį policijos automobilį Imuniteto skyriaus pareigūnai aptiko ne tik savadirbį alkotesterį, bet ir metalinę teleskopinę lazdą.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą patruliai nuo tarnybos buvo nušalinti. E. Blauzdžiui ir T. Valinčiui buvo pareikšti įtarimai ne tik dėl kyšio paėmimo, bet ir dėl nešaunamojo ginklo laikymo.
Kauno apygardos teismas patrulius pripažino kaltais paėmus kyšį, o dėl nešaunamojo ginklo laikymo jie buvo išteisinti. T. Valinčiui ir E. Blaudžiui skirtos po beveik 19 000 litų baudos.
Pasitarė su kolega
Dar dviems Kauno Centro policijos komisariato tyrėjams bandymas „numarinti“ baudžiamąją bylą patiems baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu.
Pernai birželį į Centro policijos komisariatą kreipėsi mergina, kuri pranešė, jog buvo išžaginta iš matymo pažįstamo jaunuolio. Kriminalistui Andriui Alimkinui buvo pavesta išsiaiškinti įvykio aplinkybes.
Taigi, kaip teisme pasakojo A. Alimkinas, pasikalbėjęs su nukentėjusiąja, jis suprato, jog mergina buvo išžaginta. Neturėdamas didelės patirties tokiuose tyrimuose, jis, girdi, nuėjęs pas vyresnį kolegą Olegą Samsoną pasitarti, ką daryti toliau. Pastarasis pataręs išsikviesti įtariamąjį ir jį apklausti. Atvykęs į komisariatą įtariamas žaginimu vaikinas A. Alimkinui tvirtino nieko nežaginęs, esą tik šalia merginos prigulęs. Tačiau kriminalistas tvirtino, jog jaunuolio telefone buvo rastas susirašinėjimas su auka, iš kurio susidarė įspūdis, kad kažkas vis tik tarp jaunuolių vyko. Abu pareigūnai paaiškino vaikinui, kas už tokį nusikaltimą gręsia.
Norėjo padėti
Dar neretai pasitaiko, kad žagintojai bando su savo aukomis „susitarti“, o aukos, kad nereikėtų kelis kartus kartoti žeminančių įvykio aplinkybių ir atsakinėti į nemalonius klausimus, linkusios savo kankintojams už tam tikrą mokestį atleisti. O dar ir baiminasi, jog teismai auka nepatikės ir pagailės „respektabilaus“ žagintojo. Kaip taisyklė, tokios baimės kyla ir dėl įvykio aplinkybes tiriančių pareigūnų požiūrio į nukentėjusias merginas.
Atrodo, kad šį sykį taip ir nutiko. Pasak jau nuteistų pareigūnų, jie, girdi, norėję padėti abiems pusėms, kad nereiktų tampytis po teismus, tik už „tarpininkavimą“ kažkodėl paprašę šiek tiek daugiau pinigų iš įtariamojo nei nukentėjusioji.
O. Samsonas teisme antrino savo kolegai – neva norėję padėti ne tik abiems jauniems žmonėms, bet ir savo kolegoms, kurie apkrauti darbu, todėl patarę įtariamajam „kompensuoti“ merginai moralinę žalą. Vaikiną į komisariatą atlydėjusiam tėvui pareigūnai nurodė, kad reikėtų 5000 litų, norint užglaistyti nemalonią situaciją.
Dalis „kompensacijos“ – sau
Tačiau įtariamojo vaikino tėvui prašoma suma atrodė per didelė, nes jis žinojo, kad mergina „atleistų“ jo sūnui ir už 5 kartus mažesnę sumą. Taigi, paprašęs kriminalistų ilgesnio laiko reikiamai sumai surinkti, pats kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
Taigi, pernai liepos pradžioje įtariamojo žaginimu dvidešimtmečio tėvas su iš STT gauta specialia įrašymo įranga ir pažymėtais pinigais apsilankė A. Alimkino kabinete. Pinigų perdavimo ir dokumentų naikinimo „akcijoje“ dalyvavo ir O. Samsonas.
Visi su tariamu žaginimu susiję užpildyti dokumentai dar nebuvo užregistruoti, o gavus pinigus buvo nutarta juos sunaikinti. Dalį dokumentų pareigūnai sudegino, dalį suplėšę nutarė nuleisti į klozetą. Tuo metu A. Alimkinas ir buvo sučiuptas STT pareigūnų. O. Samsonas buvo sulaikytas, kai sugrįžo į budėtojų dalį.
Rado šaudmenų
Sulaikę policininkus STT pareigūnai atliko kratas jų darbo vietose bei namuose. O. Samsono namuose buvo rastas neteisėtai laikomas 21 šovinys, o A. Alimkino darbo kabinete esančiame seife – 5 šoviniai. Dėl nelegaliai laikytų šaudmenų nei vienas teisiamųjų kaltais neprisipažino.
Nors O. Samsonas aiškino, kad rasti šoviniai – tai jo mirusio tėvo, aistringo medžiotojo, palikimas, teismas pripažino, kad teisiamasis žinojo apie namuose neteisėtai laikomus šaudmenis, nors jie ir nekėlė grėsmės visuomenės saugumui.
A. Alimkino kaltei dėl neteisėtai laikomų šovinių trūko įrodymų – mat seifu, kuriame buvo rasti šoviniai, jis naudojosi neseniai ir teismas patikėjo, kad juos jis „paveldėjo“ kartu su seifu.
Buvę kriminalistai teisme pripažino savo kaltę tik dėl kyšio paėmimo. O. Samsonui paskirta 26 000 litų bauda, nes jis pripažintas kartu ir kyšinkavęs ir neteisėtai laikęs šovinius. A. Alimkinas nubaustas 23 400 litų bauda – tik už kyšio ėmimą.
Nei vienas iš 4 nuteistų policininkų nuosprenddžio dar neapskundė aukštesnės instancijos teismui.
„Palankus sprendimas“
Dar viena pareigūno kyšininkavimo byla nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme. Į teisiamųjų suolą pasodintas Kauno Centro policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas Vaidotas Norkus (38 m.), kuriam pateikti kaltinimai prekyba poveikiu. Bylos nagrinėjimas kol kas stringa, nes birželio pradžioje numatytas teismo posėdis buvo atidėtas dėl kaltinamojo ligos.
Į STT pareigūnų akiratį žymus Kauno tyrėjas pakliuvo pernai rudenį, kai vienas bankrutuojančios bendrovės vadovas pasiskundė vis didėjančiu V. Norkaus apetitu už pažadus priimti palankius sprendimus pradėtame ikiteisminiame tyrime.
Pasak verslininko, kuriam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl galimo sukčiavimo, V. Norkus pažadėjo kartu su bylą kuruojančiu prokuroru „priimti šiam palankų sprendimą“ ir iš pradžių paėmė 3000 litų. Tačiau po mėnesio tyrėjas neva pareiškęs, kad tokia suma per menka ir paprašęs dar 7000 litų. Kai V. Norkus pinigų paprašė trečią kartą, verslininkas nutarė kreiptis pagalbos į STT pareigūnus.
Aprūpintas įrašymo įranga bei sužymėtais 6000 litų verslininkas su V. Norkumi susitiko jiems įprastoje vietoje – prie Kauno Šv.Kryžiaus (karmelitų) bažnyčios, šalia „Akropolio“ prekybos centro. Tačiau šį kartą jų susitikimą stebėjo ir STT agentai, kurie V. Norkų sulaikė su įkalčiais. Pastarasis prisipažino tą vienintelį kartą ir paėmęs kyšį – kitus du kartus neigė.
Bandė įpainioti ir prokurorą
Iš pradžių tyrėjui buvo pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir dėl kyšininkavimo. Tačiau vėliau liko tik kaltinimai prekyba poveikiu, nes nebuvo įrodyta, kad verslininkas reketuotas susitarus su šio bylą kontroliavusiu Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroru Dariumi D.
Gavę iš verslininko informacijos apie galimai „augantį V. Norkaus ir prokuroro apetitą“, STT pareigūnai ėmė stebėti ir prokurorą. Tačiau jokių nusikalstamų veikų ar įtartino bendravimo agentai neužfiksavo. Atvirkščiai – buvo nustatyta, jog prokuroras reikalavo, kad V. Norkus kuo greičiau parengtų bylą, kurią tiria jau dvejus metus, o tyrėjas vis atsikalbinėdavo, tikindamas, kad vis dar trūksta kažkokių dokumentų...
Viskas per moteris?
Sulaikytas su įkalčiais V. Norkus tvirtino, kad pats verslininkas taip atkakliai įtikinėjo paimti pinigus, kad neatsispyręs pagundai. Beveik 20 metų vidaus reikalų sistemoje dirbęs V. Norkus buvo vertinamas kaip gabus tyrėjas. 14 metų jis dirbo tardytoju Kauno vyriausiojo policijos komisariato Tardymo valdyboje, kuri tyrė sudėtingiausias bylas. Už gerą darbą buvo ne kartą apdovanotas.
Viena garsiausių šio tardytojo tirtų bylų – Henriko Daktaro-Henytės ir 5 jo parankinių 13-os automobilų vagysčių byla. Šie automobiliai Kaune dingo 1994–1995 metais. Buvo įtarta, kad H. Daktaras tarpininkaudavo juos išsiperkant. Byloje V. Norkus rėmėsi brolių Sauliaus ir Žydrūno Čiapų anksčiau ranka rankon dirbusių su Henyte parodymais. 2003 metais visi 6 sėdo į teisiamųjų suolą, tačiau iš Kauno apygardos teismo salės Henytė išėjo džiaugsmingai nusiteikęs – byla buvo nutraukta dėl senaties.
Kalbama, jog pastaruoju metu V. Norkus turėjo daug nemalonumų: gautos dvi nuobaudos, skyrybos su žmona, trys vaikai, paimta paskola namui, o ir šalia atsiradusi nauja moteris. Matyt, finansinės problemos ir susuko žmogui galvą.
Tik faktai
Šiemet ir toliau daugėja atvejų, kuomet bandoma tartis su pareigūnais siūlant jiems kyšius. Per penkis šių metų mėnesius iš viso fiksuoti 344 atvejai, kuomet bandyta papirkti pareigūnus. Dėl visų įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai. Per 5 praėjusių metų mėnesius tokių atvejų buvo registruota 249.
Policija įspėja, kad žmonės nebandytų tartis ir papirkinėti pareigūnų. Kiekvienu atveju pradedamas ikiteisminis tyrimas, o Lietuvos baudžiamasis kodeksas už tokią nusikalstamą veiką numato griežtas sankcijas.
226 straipsnis. Prekyba poveikiu
Šis straipsnis įsigaliojo nuo 2013 metų liepos 13 dienos
1. Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
5. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs, arba pažadėjęs ar susitaręs priimti, arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
6. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau, negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
7. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
