Visose trijose Baltijos valstybėse, tyrimo duomenimis, labiau prarasti darbą bijo moterys. Lietuvoje 7 proc. daugiau dailiosios lyties atstovių nei vyrų nerimauja dėl savo darbo vietos. Latvijoje šis skirtumas siekia 4 proc., o Estijoje – 2 proc. Be to, visose šalyse viešojo sektoriaus darbuotojai labiau nei privataus baiminasi dėl savo užimamų pareigų. Ypač šis skirtumas ryškus Estijoje, kur tik 45 proc. privataus, tačiau net 61 proc. viešojo sektoriaus darbuotojų bijo netekti darbo. Lietuvoje viešojo sektoriaus darbuotojai jaučiasi labiausiai užtikrinti iš visų trijų valstybių, nors bedarbio duonos šalyje taip pat baiminasi net 58 proc. jų.
Pažymėtina, kad Lietuvoje ir Estijoje mažiausiai tikri dėl savo darbo vietos jaučiasi 45-54 metų amžiaus gyventojai, tačiau Latvijoje labiausiai darbo netekti bijo jaunimas – 18-24 metų amžiaus asmenys. Šioje šalyje net du trečdaliai jaunimo bijo prarasti turimą darbo vietą. Palyginimui, Lietuvoje ši dalis siekia tik 41 proc., Estijoje – 32 proc.
Nors nemaža dalis Baltijos šalių gyventojų vis dar nesijaučia saugiai, bijo prarasti darbą, o po to nerasti tinkamos naujos darbo vietos, tačiau nedarbo rodikliai regione paskutinius keletą metų gerėja.
„Padėtis Baltijos šalių darbo rinkose pastaruoju metu buvo stabili, o nedarbo lygis nuosekliai mažėjo. Gerėjantys nedarbo rodikliai yra aktyvesnės darbo rinkos ir didesnių įdarbinimo galimybių rezultatas. Šių metų rugsėjo mėnesį Lietuvoje registruota daugiausiai laisvų darbo vietų per visus 2015 metus – 35,3 tūkst., o auganti darbo jėgos paklausa jau išryškina ir tam tikrų profesijų trūkumo problemą. Šiuo metu trūksta tarptautinių pervežimų vairuotojų, suvirintojų, restoranų virėjų“, – sako Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė.
„Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nemaža problema Baltijos šalyse taip pat galima laikyti užgauliojimą ir priekabes darbe. Lietuvoje ir Latvijoje būti žeminami kolegų ar vadovų bijo net po beveik trečdalį gyventojų, o Estijoje – penktadalis dirbančiųjų. Gana didelis netikrumas dėl darbo vietos kartu su darbe laukiančiais potencialiais psichologiniais iššūkiais rodo Baltijos šalių gyventojus šiuo požiūriu esant pakankamai pažeidžiamus. Tiesa, lyginant su praėjusiais metais, situacija šiek tiek gerėjo visose trijose valstybėse“, – sako ekspertė Lina Jakučionienė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad su darbu ir karjera susijusių planų bent artimiausiems dvejiems metams turi 40 proc. lietuvių – daugiausiai iš visų Baltijos šalių gyventojų. Atitinkamų planų porai metų į priekį teigė turintys trečdalis latvių ir 39 proc. estų.
„Eurostat“ duomenimis, didžiausias nedarbo lygis atsižvelgus į sezoninius svyravimus šių metų liepos mėnesį iš Baltijos šalių fiksuotas Latvijoje, kur jis siekė 10,1 proc. Lietuvoje šis rodiklis buvo ties 9,6 procentinių punktų riba, Estijoje siekė 5,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje – 9,5 proc.
Gyventojų saugumo indekso tyrimas atliekamas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje siekiant išsiaiškinti didžiausias Baltijos šalių gyventojų jaučiamas grėsmes: ką gyventojai mano apie savo saugumą, juos supančias rizikas, kaip saugiai jie jaučiasi įvairiose asmeninio, socialinio ir ekonominio gyvenimo srityse, kokie didžiausi jų saugumo poreikiai.
Tyrimą Baltijos šalyse šių metų balandžio mėnesį atliko visuomenės nuomonės tyrimų centras „SKDS“. Internetu buvo apklausta po tūkstantį visus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus reprezentuojančių asmenų.
