Apsukrūs verslininkai sugebėjo rasti būdą, kaip pasipelnyti iš poilsiautojų Kuršių nerijoje ant menčių paguldžius aplinkosaugininkus - apeinant įstatymus nuomojami vagonėliai ant vandens, rašo „Vakarų ekspresas“.
Pagal susiklosčiusią praktiką saugomoje teritorijoje gyvenamieji vagonėliai priskiriami nesudėtingiems, laikiniems statiniams, tad būtina gauti aplinkosaugininkų suderinimą.
„Tie plaukiojantys nameliai nėra suderinti su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, ir tai - labai rimta problema, nes kitais metais prie krantinių gali atsirasti dar daugiau tų vagonėlių, o tai darkys vaizdą. Tačiau mes jų bausti negalime”, - „Vakarų ekspresui” sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aurelija Stancikienė.
Paradoksas yra tai, kad vagonėlių savininkų bausti ar priversti patraukti nuo krantinių namelius negali niekas.
A. Stancikienė teigė, kad baiminamasi tokių plūduriuojančių namelių vajaus, nes tuomet Neringos krantinės prarastų estetinį vaizdą, akį maloninantį jachtomis ir laiveliais.
Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Klaipėdos regiono vyresnysis inspektorius Leonidas Bunka "Vakarų ekspresui" teigė, kad tie nameliai yra registruoti kaip plaukiojantys vasarnamiai.
"Yra toks teisinis reglamentavimas. Yra laivo dokumentai, atlikta techninė apžiūra. Mes jų bausti negalime - nėra už ką. Jei prisišvartavus plūduriuotų tam nenumatytoje vietoje, tuomet - kitas reikalas. Čia aplinkosaugininkai turi rasti teisinius instrumentus", - siūlė jis.
Nieko negali padaryti ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai. Pasak minėto skyriaus vedėjos pavaduotojos Dainoros Bernotavičienės, plūduriuojantis namelis - ne statinys.
Su tuo nesutiko A. Stancikienė - jos manymu, tai, kad platforma su nameliu prišvartuota prie krantinės tvirta jungtimi, galima traktuoti kaip statinį.
Denisas Nikitenka