Neringoje nebeleidžiama svaigintis stipriaisiais gėrimais ant suolelio ar pliaže ir rūkyti, kur papuola, per naktį šėlti triukšminguose renginiuose bei automobiliu „lakstyti“ pirmyn atgal per miestą.
Šiemet kurorto valdžiai suskatus gerinti Neringos įvaizdį ir didinti patrauklumą turistams, buvo sukurtas naujasis prekinis ženklas, šūkis „Neringa - legenda, kuri įkvepia“ bei atitinkama įvaizdžio formavimo strategija.
Kurorto vertybes - laisvę, ramybę ir atsipalaidavimo dvasią, - esą įvardijo daugybė specialiai surengtos apklausos dalyvių, ir jos tapo prioritetais, gryninant esamų pramogų bei kultūros renginių spektrą ir visą turistinę infrastruktūrą.
Strategija - viena, o priemonių jai įgyvendinti - daug. Ir jos pateikia „siurprizų“ įvairiose kasdienio gyvenimo ir poilsio srityse.
Nespėjo kurpti protokolų
Neringos savivaldybės Narkotikų kontrolės ir prevencinio darbo koordinavimo nuolatinė komisija parengė rezoliuciją, kurioje siūlomi būdai, kaip mažinti svaigiųjų gėrimų vartojimą kurorte.
Šį mėnesį patvirtinta ir jau pradėta įgyvendinti rezoliucija numato nebeišduoti licencijų prekybai alkoholiniais gėrimais naktį; neišduoti vienkartinių licencijų tokių gėrimų prekybai ir nevartoti jų miesto gimtadienio švenčių ir masinių renginių metu, kuriuose dalyvauja jaunimas iki 18 metų; išgyvendinti alkoholio vartojimą viešosiose vietose; sugriežtinti alkoholio pardavimo nepilnamečiams kontrolę ir t. t.
Vakarinių masinių renginių metu nuo 20 iki 24 val. leidžiama prekiauti svaigiaisiais gėrimais, kurių stiprumas - iki 22 laipsnių. Renginių laikas planuojamas taip, kad jie pasibaigtų kuo anksčiau - iki pirmos valandos po vidurnakčio.
Anot minėtosios komisijos pirmininko, Neringos savivaldybės mero pavaduotojo Arūno Burkšo, šios priemonės atkartoja LR Alkoholio kontrolės įstatymą ir susijusių teisės aktų pozicijas, o jų įgyvendinimo kontrole rūpinasi policijos pareigūnai, kurie gali įspėti arba surašyti protokolą, vadovaudamiesi Administracinių teisės pažeidimų kodeksu.
Pokalbininko teigimu, žmonės, įpratę būti nekontroliuojami, neprisimena įstatymų ir jų nepaiso. „Vieną savaitgalį didelio renginio metu pareigūnai tiesiog nespėjo rašyti protokolų“, - apie pažeidimų mastą pasakojo A. Burkšas.
Įgyvendinamas ir rūkymo viešosiose vietose draudimas. Atitinkamomis - rūkymo ir nerūkymo - zonomis suskirstyti kurorto paplūdimiai. Rūkyti draudžiama ir Nidoje - vaikų žaidimo aikštelėse bei jų prieigose ir Savivaldybės aikštėje.
Neringos vicemeras A. Burkšas teigia, kad esminių pokyčių kurorto strategijoje neatsirado - esą stiprinami ryškiausi kurorto pranašumai
Naktį - uždaras miestas
Šiemet Neringa nedidino įvažiavimo į kurortą vietinių rinkliavų vasaros sezonui. „Kaip ir pernai, nuo liepos 1 d. už lengvojo automobilio įvažiavimą į kurortą reikės mokėti 20 litų, už autobusus - 100 litų. Svarstėme sumas didinti, tačiau galiausiai nusprendėme šiemet palikti galioti senąją tvarką“, - sakė A. Burkšas.
Tačiau vairuotojų laukia kita naujiena - dabar nuo 22 iki 6 valandos įvažiuoti į Nidos gyvenvietę bus leidžiama tik gyventojams ir viešbučiuose apsistojusiems arba vietas rezervavusiems kurorto svečiams. Kelio ženklai, informuojantys apie naująją tvarką, Nidoje išdygo užvakar.
Anot A. Burkšo, šitaip norima apsaugoti gyventojų ir turistų ramybę nuo jaunų vairuotojų, naktį rengiančių „greitus ir įsiutusius“ reisus gatvėmis.
„Žinia, Neringai išlieka aktuali mašinų statymo problema. Šiuo metu diskutuojami bendrojo plano sprendiniai, tikimės, kad drauge išeis numatyti ir vietas aikštelėms“, - vylėsi vicemeras.
„Kablio“ šiemet nebebus
Neva dailinant kurorto veidą iš jo stumiami net tradiciniai renginiai.
Šiemet Juodkrantėje nebevyks šešerius metus rengtas festivalis „Gintarinis kablys“. Anot renginį organizavusios bendrovės „Promo Plius“ direktorės Mindvilės Kaušpėdaitės, iš dviejų Neringos savivaldybei jos siūlytų projektų - Žvejo šventės bei iš jos išaugusio ir savarankišku tapusio „Gintarinio kablio“ - politikų, valdininkų ir bendruomenės atstovų darbo grupė pasirinko pirmąjį.
Vienas iš argumentų - kelias dienas vykdavęs ir dešimtis tūkstančių svečių sutraukdavęs festivalis esą neatitinka kurorto įvaizdžio strategijos.
„Renginio metu į kurortą atvykdavo daug svečių, kurie neva drumstė neringiškių ir poilsiautojų ramybę“, - sakė M. Kaušpėdaitė. Vis dėlto ji tikisi, kad „Gintarinio kablio“ idėja nebus numarinta: „Šiemet jo vardu pavadinsime „Muzikuojančiame kelte“ Klaipėdoje vyksiančius Lietuvos atlikėjų ir kolektyvų, kurių nemaža dalis tapo tikrais festivalio draugais ir kasmet jo laukdavo, koncertus. Galbūt kitąmet tęstume tradiciją jos senojoje vietoje - žinoma, jeigu pavyktų rasti kompromisą su Neringos valdžia.“
Ieško balanso
Neringos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio asmenine nuomone, paskutinysis „Gintarinio kablio“ festivalis buvo išties aukšto lygio tikro garso renginys.
„Jis visiškai atitiko Neringos įvaizdžio reikalavimus ir, manyčiau, galėtų būti rengiamas toliau. Tačiau aš sprendžiamojo balso darbo grupėje neturėjau“, - sakė pokalbininkas.
N. Lendraičio teigimu, kurorto Taryboje nuolat diskutuojama, ar reikia kurti daugiau jaunimui skirtų paslaugų ir pramogų. Ką rinktis Neringai - ekstremaliai ramų ar ekstremaliai triukšmingą poilsį, - svarstoma iki šiol, ir kol kas optimaliu požiūriu laikoma balanso paieška.
Vicemeras A. Burkšas teigė, kad ne ką mažiau svarus argumentas už kokybę, pobūdį ir stilių yra finansavimo galimybės. Kasmet sulaukianti kelių dešimčių renginių pasiūlymų vasaros sezonui, Savivaldybė turi paskirstyti jiems ribotą biudžetą.
Šiemet kultūriniams renginiams bus padalyta iš viso 300 tūkst. litų. Daugeliu atvejų skiriamos sumos - per mažos, kad būtų galima išsiversti vien su Savivaldybės parama. Organizatoriai turi prašyti finansavimo iš verslininkų. Tuo metu visuotinė tendencija - sulig infliacija mažėjantis rėmėjų entuziazmas - neaplenkia ir Neringos.
„Kadangi „Promo Plius“ pasiūlė du projektus, išsikėlėme prioritetą. Niekam ne paslaptis, kad festivaliams vykstant keletą dienų iš eilės, kokybė tolydžio menksta. Be to, žmonės dažniausiai pasirenka kurį nors vieną iš kelių dieną po dienos vykstančių koncertų. „Gintarinis kablys“ - ne Neringos, o privačios bendrovės sukurtas prekinis ženklas. Nusprendėme pasirinkti Žvejo šventę, kuri šiemet gaivins senąsias Neringos žvejų tradicijas ir simbolius“, - sakė A. Burkšas.
Turistai skundžiasi
Tyrimas, atliktas rengiant Neringos įvaizdžio formavimo strategiją, parodė, jog kurortas galėtų pritraukti kur kas daugiau poilsiautojų, jeigu kryptingiau rūpintųsi tuo, kaip atrodo jų ir savo gyventojų bei verslininkų akyse.
Kultūros skyriaus vedėjo teigimu, prieš porą metų atliktas tyrimas parodė, jog Neringą daugiausia mėgsta jaunos šeimos iš Lietuvos ir užsienio. Taip pat - vyresni solidūs svečiai. Pokalbininko teigimu, per 50 proc. kurorte apsistojančių užsieniečių esą labai jautrūs tokiems nepatogumams, kaip per didelis triukšmas. Jie nevengia pasiskųsti diskomfortu miesto valdžiai.
Anot Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorės Reginos Kondraškinos, Neringos kultūrinis gyvenimas orientuojamas į išprususią ir intelektualią publiką.
„Svečiai rinkdamiesi parodo savo skonį, tad renginių organizatoriai siūlo jį atitinkančius renginius - tai abipusis procesas“, - sakė R. Kondraškina.
Jos teigimu, jaunimas galbūt pageidautų ir triukšmingesnių, didesnių renginių, tačiau pajūris, juo labiau - nacionalinio parko teritorija, esą ne pati tinkamiausia vieta diskotekoms. „Neringos gamta - labai harmoninga, rami. Tad ir renginiai čia labiausiai dera kameriniai, skirti žinovams, sugebantiems įsiklausyti“, - sakė pokalbininkė.
Tad kultūrinių renginių kalendoriuje - folkloro, vargonų, Tomo Mano, džiazo festivaliai ir kiti panašūs renginiai.
