Per 20 metų “Tele bim bam” gyvavimo istoriją vaikams ir jų tėveliams skirta laida pusmečiui buvo dingusi iš eterio. Tačiau laidos krikštamote vadinama Neringa Čereškevičienė mano, kad visi pokyčiai - į gera. Į televiziją grįžusi laidos vedėja pažymi, kad per porą dešimtmečių keitėsi ne tik laidelė vaikams, bet ir žmonių požiūris į šeimą.
- Ką veikėte tą pusmetį, kai eteryje nebebuvo “Tele bim bam” laidos?
- Turėjau labai daug kitokios veiklos. Dirbau savo mažiukų estetinio lavinimo “Tele bim bam” mokyklėlėje, sulaukiau kvietimo dėstyti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tapau būsimųjų aktorių dėstytoja, išleidau savo jauniausią sūnų į pirmą klasę, skaičiau daug knygų, galvojau apie gyvenimo prasmę. Tačiau ir “Tele bim bam” judėjimas nenutrūko - turėjome daug koncertų. Pasitikrinome savo populiarumą ir be televizijos laidos. Sprendžiant iš žmonių lankomumo, nepajutome jokios krizės. Taip pat jau dėliojamės planus rengdamiesi “Tele bim bam” 20-mečio gimtadieniui.
- Kada tiksliai švęsite šį solidų jubiliejų?
- Iš tiesų mūsų tikrasis gimtadienis jau praėjo. Mat prieš 20 metų mes susikūrėme sausio 1-ąją. Šiuo metu deriname renginio datą. Planuojame švęsti kovo pabaigoje, balandžio pradžioje.
- Galbūt 20-mečio proga pakviesite jau užaugusius mažuosius žiūrovus, kurie prieš du dešimtmečius buvo su jumis?
- Be abejo. Ta proga 20-mečiams netgi tikiuosi sugalvoti specialią akciją. Šie žmonės būtinai bus paminėti. Galima sakyti, kad auga jau trečioji “Tele bim bam” karta. Į mokyklėlę, laidų filmavimus tėveliai atveda savo vaikučius, kurie patys užaugo su mano laidomis. Tuomet pagalvoju: “Dieve, nejau aš taip pasenau?” (Juokiasi.) Nejaučiu metų naštos, atrodo, kad su “Tele bim bam” judėjimu esu tik 10 metų.
- Ar per tiek metų nepavargote dirbti su vaikais? Juk, pavyzdžiui, su mažaisiais dirbusiems pedagogams netgi rekomenduojama keisti veiklos profilį.. .
- Mano darbas yra su vaikais ir dėl jų. Ko gero, dirbu daugiau vaikams nei su jais. Tačiau nemeluosiu, buvo ir kūrybinių krizių, priverstinių motinystės atostogų. Šį rudenį per tiek metų turėjau pirmąsias atostogas ne dėl to, kad pati laukiausi vaikelio. (Šypsosi.) Manau, kad ši pertrauka išėjo į naudą. Jaučiu labai didžiulį žmonių palaikymą, visi sveikina sugrįžus.
- Jūs visada kupina įvairiausių idėjų, rengiat vaikams ne tik laideles, bet ir koncertus, miuziklus... Kokiam reikia būti, kad tiek metų rastum bendrą kalbą su mažaisiais žiūrovais?
- Aš visai neseniai pati apie tai galvojau. Reikia būti švariam vidumi, išsivaliusiam, sąžiningam su savimi ir pasauliu, pasiruošusiam mylėti vaikus, žmones. Turi būti tyras. Šį jūsų klausimą privalu sau užduoti kiekvieną rytą: “Kokia aš esu šiandien ir kokia noriu būti?”
- Kaip per 20 metų keitėsi “Tele bim bam” judėjimas?
- Viskas prasidėjo nuo muzikinės laidelės vaikams. Nes tuo metu mažiesiems žiūrovams buvo tik “Labanakt vaikučiai”. Mes pirmieji pradėjome kurti muzikinius klipus vaikams. Tai buvo ir yra mūsų “auksinis arkliukas”. Labai gaila, kad tie “arkliukai” dar nėra išleisti “kompaktuose”. Pirmosios laidos buvo labai netvarkingos, eidavo kartą per mėnesį ar du. Vėliau eteryje pasirodydavome kas porą savaičių. Na, ir jau apie 10 metų su televizijos žiūrovais bendraujame tiesioginiame eteryje. Jei pastebėjote, dabar “Tele bim bam” laida yra išaugusi į šeimų projektą. Pradedant jau 15 metų rengiamomis šeimų stovyklomis. Pastebiu, kad pakito ir žmonių požiūris į šeimą. Prieš dešimtmetį vaikučius į rytinius laidų filmavimus vesdavo tik mamytės ar močiutės, o tėtukai į juos žiūrėdavo per televizorių namie gulėdami lovoje. Dabar į filmavimus renkasi gražios jaunos šeimos, visi kartu džiaugiasi vienas kito buvimu. Džiaugiuosi, kad taip akivaizdžiai į gerąją pusę pasikeitė šeimos vertybės. Ko gero, ir aš būsiu prie to šiek tiek slaptai prisidėjusi. (Šypsosi.)
