„AP News“ teigia, kad hipochondrija, dabar vadinama nerimu dėl ligos sutrikimu, yra ganėtinai reta būklė. Šį sutrikimą turintys žmonės negali atsikratyti savo baimių, nepaisant normalių fizinių ir laboratorinių tyrimų. Vieni gali nuolat keisti gydytojus, o kiti – išvis vengti medicininės priežiūros.
Ligos požymiai ir gydymas
„Sakyčiau, kad didžioji mūsų dalis yra lengvi hipochondrikai. Kita vertus, yra žmonių, kurie nuolat nerimauja, kenčia ir galvoja apie sunkią ligą, kurią jie mano, kad turi“, – teigė Niujorko Montefiorės medicinos centro daktaras Jonathanas E. Alpertas
Gydytojas aiškina, jog šį sutrikimą turintys žmonės labai kenčia, todėl labai svarbu į tai žiūrėti rimtai bei gydyti. Pats gydymas gali apimti kognityvinę elgesio terapiją, atsipalaidavimo technikas, švietimą, o kartais – ir antidepresantus.
Nuolatinis stresas kenkia
Tyrėjai nustatė, kad žmonėms, kurie turi šią diagnozę, padidėja mirties rizika tiek dėl natūralių, tiek dėl nenatūralių priežasčių, ypač dėl savižudybės. Nuolatinis stresas ir jo poveikis organizmui gali paaiškinti kai kuriuos skirtumus.
„Senesni tyrimai rodė, kad savižudybės rizika gali būti mažesnė tiems, kas turi hipochondriją, tačiau mūsų nuojauta ir pagrįsta klinikinė patirtis rodė kitaip. Tyrime nustatyta, kad mirties nuo savižudybės rizika buvo keturi kartus didesnė diagnozę turintiems žmonės“, – žurnale „JAMA Psychiatry“ teigė tyrimo vadovas Davidas Mataix-Colsas iš Karolio instituto Švedijoje.
Tyrimo eiga
4 tūkst. žmonių, kuriems buvo diagnozuota hipochondrija, buvo sugretinti su panašaus amžiaus, lyties ir gyvenamosios vietos apskrities asmenimis, kurie tokios diagnozės neturi. Jie naudojo vadinamąjį asmens metų matą, kuris atsižvelgia į žmonių skaičių ir į tai, kiek laiko jie buvo stebimi.
Bendras hipochondrija sergančių žmonių mirtingumo rodiklis buvo didesnis (8,5), palyginti su 5,5 mirties atvejų per 1 000 asmens metų. Šia liga sergantys žmonės mirė jaunesni nei kiti – vidutinis amžius buvo 70 metų, palyginti su 75 metais. Jų mirties nuo kraujotakos ir kvėpavimo takų ligų rizika buvo didesnė. Išimtis buvo vėžys – mirties rizika buvo maždaug tokia pati.
„Pernelyg nerimaujantį pacientą reikia nukreipti pas psichikos sveikatos specialistus. Reikia daug pagarbos ir jautrumo perteikti pacientams, juk tai yra būklė, kuri turi savo pavadinimą. Ir, laimei, yra gydymo būdų“, – teigė. J. E. Alpertas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
