Sprendžiant iš visko, manoma, kad dalelės į atmosferą pateko neseniai įvykusio incidento metu. Dalelių judėjimo maršrutas galimai rodo, kad jos kilo iš rytų Europos, skelbia Norvegijos radiacinės saugos institucija (NRPA).
Pirmieji radioaktyvaus jodo-131 pėdsakai buvo fiksuoti Norvegijoje, tačiau dabar jie aptinkami ir Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.
Gali sukelti vėžį
Jodas-131 gali pridaryti žalos, nes jo pusėjimo trukmė yra ypač trumpa ir siekia vos aštuonias dienas, dėl ko jis yra labai radioaktyvus. Kuomet aplinkoje vyrauja didelis šių dalelių kiekis, tuomet jis gali užteršti maisto produktus ir prarijus kaupiasi skydliaukėje.
Irdamas, jis pažeidžia kūno audinius ir gali sukelti skydliaukės vėžį.
Primename, kad vos prieš mėnesį Europą buvo sukaustęs vadinamasis „juodasis“ pavojus. Daugelyje šalių, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Briuselyje pareigūnai perspėjo, kad vaikai ir pagyvenę žmonės ar turintieji kvėpavimo sutrikimų vengtų eiti laukan.
Lenkijoje Krokuvoje, pasižyminčioje nešvariausiu šalyje oru, buvo patvirtintas veiksmų prieš smogą planas – iki 2023 metų visiškai atsisakyti labiausia orą teršiančių krosnių.
Lenkijoje taip pat planuojama uždrausti deginti žemos kokybės akmens anglį – svarbi bet brangi priemonė, nes šioje šalyje būtent akmens anglimi šildoma 72 proc. būstų. Protestuotojai, tarp kurių yra ir 31-erių Piotras Kopalka, įteikė peticiją, raginančią Varšuvą imtis panašių kaip Krokuvoje priemonių.
„Mes norime gyventi sveikame mieste“, – sakė jis, apsivilkęs juodą apdarą ir užsidėjęs kaukę nuo taršos bei nešinas dalgiu.
„Padėtis Varšuvoje vis labiau kelia nerimą, mes privalome veikti“, – pareiškė P.Kopalka.
Pastebėjo ir Lietuvoje
Su tirpstančiu sniegu ir šiltėjančiu vėju ateina ne tik pavasaris, bet ir oro užterštumas. Tarša ore Vilniuje yra padidėjusi ir tai netruko pastebėti sostinės gyventojai. Tačiau visuomenės sveikatos specialistai skuba raminti.
„Yra šioks toks pavojus rizikos grupėms – vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams iki 5 metų, žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, kraujotakos ligomis. Jiems reikėtų šiek tiek riboti buvimą gryname ore“, - sako Sveikatos centro Vilniaus departamento visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Karmaza.
Meteorologinės sąlygos, taip pat žmonės kūrena kietąjį kurą norėdami sušildyti patalpas. Be to, pastarosiomis dienomis per silpnas vėjas neišnešiojo dalelių iš oro.
„Reikėtų žiūrėti pagal save“, - mano D. Karmaza. Jei jaučiatės prasčiau, prasidėjo kosulys – būtų geriau lauke nelikti.
Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.
