Apžvalgininkų nuomone, nė viena iš pirmaujančių partijų neužsitikrins daugumos, o kardinaliai skirtingos politinės jėgos dėl koalicijos greičiausiai nesiderės. Todėl analitikai perspėja, kad Prancūzijos parlamento darbas gali sustoti.
Asmenukės su prezidentu ir bučiniai rinkimų dieną. Emmanuelis Macronas sveikinasi su gerbėjais, kai susiskaldžiusi Prancūzija balsuoja antrame pirmalaikių rinkimų ture.
„Turiu pasakyti, man gėda, kad esu prancūzė, galiu pasakyti tik tiek, kuo pavirto ši šalis...“ – sako paryžietė Claudine Pottier.
Apklausos palankiausios kraštutinių dešiniųjų partijai „Nacionalinis sambūris“, kuriam vadovauja Marine Le Pen. Tačiau abejojama, kad partija surinks absoliučią daugumą.
„Šiandiena – svarbi diena, kiekvienas balsas yra lemiamas. Tikiuosi „Nacionalinis sambūris“ nelaimės“, – vylėsi paryžietė Dominique Surmany.
Pirmąjį rinkimų turą laimėjęs „Nacionalinis sambūris“ jau planavo, kad premjeru skirs Le Pen proteguojamą 28-erių partijos lyderį Jordaną Bardellą.
Tačiau kairieji ir centristai staigiai sureagavo į rezultatus. Paskelbė, kad iš rinkimų pasitraukia daugiau kaip 200 kandidatų, jie užleido vietas tiems kandidatams, kurie turi didesnių šansų įveikti dešiniųjų atstovus. Aljansas „Respublikonų frontas“, kuriam priklauso radikalios komunistų ir žaliųjų partijos, prognozuojama, bus didžiausias politinis susivienijimas parlamente, bet ir jam daugumos vietų užimti nepavyks.
„Noriu verkti, man graudu. Gali pajusti, kokie žmonės įsitempę. Nėra, ką daugiau pasakyti“, – sakė Šantiji gyventoja Nadia.
Gali laukti Macrono atsistatydinimas?
Trečioje vietoje populiarumo lentelėje rikiuojasi parlamentą paleidusio prezidento Emmanuelio Macrono centristų partija. Apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad nei viena iš pirmaujančių partijų greičiausiai neužsitikrins daugumos, o derybos tarp jų, dėl kardinaliai skirtingų politinių krypčių – mažai tikėtinos.
„Egzistuoja galimybė, kad situacija tampa tokia sudėtinga, jog viskas sustoja, viskas blokuojama, parlamentas nevaldo Prancūzijos. Tuomet vienintelė išeitis būtų Emmanuelio Macrono atsistatydinimas“, – komentavo Paryžiaus politikos mokslų universiteto profesorius Bruno Cautresm.
E. Macrono sprendimas paleisti parlamentą ir duoti kelią dešiniesiems šalyje sukėlė sąmyšį. Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių likus bemaž mėnesiui, pratrūko protestai už ir prieš įvairias politines jėgas. Į šalies gatves papildomai paleista per 30 tūkst. pareigūnų.
