Seimas ėmėsi ypatingos skubos tvarka svarstyti Referendumo įstatymo pataisas, kurios palengvins sprendimo priėmimą dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą (ES). Seimo plenariniame posėdyje pirmadienį (02.24) projektui po pateikimo pritarė 57 parlamentarai, 6 - buvo prieš, 7 - susilaikė. Seimas ketina pataisas apsvarstyti ir priimti jau antradienį.
Viena pataisų siūloma nustatyti, kad sprendimas dėl šalies dalyvavimo tarptautinėse organizacijose būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių.
Dabar galiojančiame Referendumo įstatyme yra nustatytas aukštesnis reikalavimas - sprendimui šiuo klausimu priimti reikia ne mažiau kaip vieno trečdalio visų rinkimų teisę turinčių piliečių balsų.
Referendumo įstatymo pataisas pateikusio parlamentinio Europos reikalų komiteto pirmininko Vytenio Andriukaičio teigimu, iš visų ES kandidačių Lietuva yra nustačiusi aukščiausius referendumo reikalavimus.
Daugumoje valstybių, kuriose ketinama rengti referendumą dėl stojimo į ES, sprendimui referendume priimti pakanka, kaip ir siūlomoje pataisoje, daugiau kaip pusės visų dalyvavusiųjų balsų.
Galiojančio Referendumo įstatymo nuostata, jog referendumas yra laikomas įvykusiu tik atėjus prie balsadėžių ne mažiau kaip pusei visų rinkimų teisę turinčių piliečių, nėra keičiama.
Tačiau siūloma įstatyme numatyti teisę Seimui atsižvelgti į referendume piliečių pareikštą nuomonę, jeigu už sprendimą balsavo dauguma dalyvavusiųjų, nors dėl menko aktyvumo jis būtų paskelbtas neįvykusiu.
"Šiuo atveju aš vėl matau bandymą apgauti žmones, kad mes galėtume Seime priimti nutarimą, nepaisant fakto, jog privalomasis referendumas neįvyko", - piktinosi Liberalų frakcijos narys Algirdas Gricius.
Tuo tarpu pataisas pateikęs V. Andriukaitis retoriškai klausė, kaip Seimas galėtų neatsižvelgti, jei į referendumą ateitų 49 proc. visų rinkėjų, bet 80 proc. jų pritartų sprendimui.
Įstatymas numato dviejų tipų referendumus: privalomąjį ir konsultacinį. Pastarajam referendumui yra keliami mažesni reikalavimai, bet jos sprendimas nėra privalomas parlamentui.
"Padaryti jungtį tarp privalomojo ir konsultacinio referendumo yra būtina", - teigė V. Andriukaitis.
Kai kurie parlamentarai siūlė nekeisti Referendumo įstatymo, bet patiems politikams aktyviau informuoti visuomenę apie narystės ES privalumus.
"Jokių Referendumo įstatymo pataisų nereikia. Nemaišykite tautai proto dėl savo baimės", - sakė Julius Veselka.
Kai kurie politikai nuogąstauja, jog rinkėjai vangiai dalyvaus artėjančiame referendume ir jis gali sužlugti.
Seimas po pateikimo yra pritaręs nutarimo projektui surengti privalomąjį referendumą dėl narystės ES gegužės 11 dieną, tačiau jau pasigirdo siūlymų keisti šią datą.
Referendumo įstatymo pataisose taip pat numatytas leidimas rengti referendumą ne vieną dieną bei prailginti balsavimo laiką. Taip pat pataisose įrašytas draudimas mokėti pinigus už parašų rinkimą bei rinkti parašus įstaigose ir organizacijose.
Pirmadienį paskutinį savo metinį pranešimą Seime perskaitęs kadenciją baigiantis Prezidentas Valdas Adamkus ragino nesuklupti žengiant per "Europos slenkstį" bei apgailestavo, jog Seimas neišvengė "blaškymosi dėl referendumo organizavimo, jo pobūdžio ir trukmės".
"Aš pats darysiu viską, ką galiu, kad kuo daugiau žmonių suvoktų tokio kelio pasirinkimo svarbą ir naudą asmeninei gerovei", - teigė Prezidentas.
Praėjusiais metais sėkmingai derybas dėl narystės ES baigusi Lietuva tikisi tapti visateise šios organizacijos nare 2004 metais.
Pirmadienį prasidėjo neeilinė Seimo sesija, kuri truks iki kovo 5 dienos. Kovo 10 dieną prasidės eilinė pavasario sesija.
BNS
