Pasak tarnybos, kovo mėnesio antrojoje pusėje dalyje šalies upių fiksuotas 20 – 70 centimetrų vandens lygio pakilimas virš vidutinio daugiamečio lygio, tačiau didžiosiose upėse vandens lygis daugiamečio kovo vidurkio nesiekė.
Mažesnis, nei įprastai, vandens lygis kovą buvo Nemune ties Smalininkais, Neryje ties Vilniumi ir Jonava, Nevėžyje ties Panevėžiu.
„Dalies upių vandens lygis iš viso dar nėra pasiekęs daugiametės normos. Pavyzdžiui, Nemune ties Druskininkais kovo antroje pusėje buvo stebimas vandens lygio pakilimas iki 90 centimetrų, nors daugiametis vidurkis yra lygiai 100 centimetrų. Balandžio mėnesį vandens lygis nuseko ir tesiekia 18 centimetrų“, – pranešime spaudai teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus technikė Gintarė Kugytė.
Kaip nurodo tarnyba, minėtoje matavimo stotyje 1958-ųjų balandžio pabaigoje per potvynį vanduo pakilo beveik 11 metrų.
LHMT pažymi, kad balandis nuo seno buvo neatsiejamas nuo ledų sangrūdų upėse, o vandens lygis įprastai būna didžiausias per metus, tačiau pastaraisiais metais vasarą upes alina sausros, o žiemomis nebesusidarant sniego ir ledo dangoms, upės menkai papildomos maitinančiu vandeniu.
Pasak G. Kugytės, šiųmetinis balandis prasidėjo vandens lygio kritimu: Ventoje ties Skuodu, Nemunėlyje ties Tabokine, Šventojoje ties Anykščiais ir Žeimenoje ties Pabrade vandens lygis yra 30 – 70 centimetrų mažesnis už vidutinį daugiametį balandžio mėnesio vandens lygį. Neryje ties Vilniumi bei Jonava ir Nevėžyje ties Panevėžiu vandens lygis žemesnis daugiau nei 100 centimetrų, nei įprastai tokiu metu, o Nemune ties Smalininkais – net 2,6 metro žemesnis už vidutinę šio mėnesio normą.
„Taigi upės praneša apie besiartinančią (o gal taip ir neatsitraukusią) hidrologinę sausrą“, – nurodo tarnyba.
