Mokytojų algos turi didėti po 10 proc. kasmet, o štai ikimokyklinių pedagogų dar sparčiau, po 13–15 proc. Dar 12 procentų algų augimas kasmet žadamas ir teisėsaugos pareigūnams. O gydytojai jau kitų metų viduryje turėtų uždirbti 3200 eurų vidutinį atlyginimą į rankas.
Tokius algų didinimus jau kitąmet žada vyriausybės darbo grupė, tačiau šie planai vyriausybėje įstrigo.
„Mes tik paprašėme papildomo derinimo su ministerijomis. Kitą savaitę viskas turėtų būti apibendrinta ir teikiama Vyriausybės patvirtinimui. Greičiausiai po Velykų tas bus padaryta", – kalbėjo vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
Žiemą pradėtos vyriausybės ir profsąjungų derybos numalšino metų pabaigoje įsiplieskusius medikų ir mokytojų mitingus bei streikus. Tačiau konkretaus sutarimo, kaip bus didinami atlyginimai iki šiol nėra. Profesinės sąjungos reikalauja kitokio algų didinimo – kad jie būtų susieti su vidutiniu šalies atlyginimu. Ir priekaištauja, kad vyriausybė derybose į jų nuomonę neįsiklausė.
„Mes siūlėme atlyginimus pririšti prie vidutinio darbo užmokesčio (VDU), nes jis labiausiai atliepia rinkos pokyčius, ekonominę situaciją", – sakė profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Rugienė.
„Profesinės sąjungos nenuolaidžiauja, kaip anksčiau būdavo, vyriausybei, nepasirašinėja neaiškių dokumentų", – antrino Švietimo profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Ekonomistas Romas Lazutka rengiamam vyriausybėje projektui taip pat negaili karčių žodžių.
„Reikia labai tiksliai suskaičiuoti, kiek galima būtų iš vidinių rezervų. Tada atviru tekstu rašyti, kiek bus sumažintas darbuotojų skaičius, iš to bus gauta tiek pinigų, ar jų pakaks likusiems atlyginimus padidinti? Jei reikės papildomai, tai iš kokių mokesčių?", – vardijo jis.
Jei algų didinimo strategijoje artimiausiam penkmečiui ir liks žodžiai Nacionalinis susitarimas tarp visų partijų, tai bus tik tuščia iškaba – mat opozicinės partijos jau dabar kalba, kad rengiamą dokumentą boikotuos. Opozicija pasigenda konkrečių skaičių, iš kokių lėšų rengiamasi finansuoti didesnes viešojo sektoriaus darbuotojų algas, mat tam prireiks šimtų milijonų eurų.
„Panašių strategijų jau esame matę. R. Karbauskis yra siūlęs emigracijos stabdymo strategiją, kur būdavo gražių norų rinkinys be jokio aiškaus įsipareigojimo", – kalbėjo TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Nuostatų vykdymas yra labai įtartinas, rudenį gali būti akivaizdu, kad daugelis biudžetinių įstaigų gali būti išvaryti į nemokamas atostogas", – mano socialdemokratas Algirdas Sysas.
Didelė dalis žadamų atlyginimų didinimų numatyta po naujų Seimo rinkimų. Opozicijos atstovams kliūva ir tai, mat jie nenori prisiimti dabartinių valdančiųjų rengiamų, brangiai kainuosiančių įsipareigojimų, kuriuos įgyvendinti sunku. Tokį opozicijos išankstinį nusistatymą prieš nacionalinę atlyginimų didinimo strategiją valdantieji smerkia.
„Opozicija pas mus visada ieško, kas negerai, prie ko prisikabinti, net gerus darbus vertina neigiamai. Manau, čia opozicija turėtų susimąstyti, jei mes metai iš metų kalbame, kad reikia didinti algas daliai viešojo sektoriaus darbuotojų", – dėstė Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.
Kada vyriausybės rengiamas biudžetininkų algų didinimo planas bus pateiktas Seimui, terminas nėra nustatytas. Tačiau rengiamas dokumentas turės neprieštarauti vasarą pradedamam ruošti kitų metų biudžetui.
Daugiau - TV3 reportaže:
