Šis klausimas trečiadienį aptartas Lietuvos ir Latvijos prezidentų susitikime Vilniuje.
„Nuo pirmųjų žinių, kai išgirdome, kad Rusijos kariai keliauja į Baltarusiją ir įsitvirtina ten nuolat ir dabar, kai išgirdome žinias, kad „Wagner“ samdiniai juda į Baltarusiją, man atrodo, regioninio saugumo situacija neabejotinai pablogėjo. Turime vadovautis naujausia informacija apie samdinių pervežimą į Baltarusiją ir turėtume ją vertinti rimtai.
Turime pasirengti visiems galimiems scenarijams. Mūsų vertinimas – „Wagner“ samdiniai kol kas nekelia tiesioginės ir aiškios grėsmės Latvijos saugumui. Tačiau negalime atmesti tokio scenarijaus, kad gali prasidėti hibridiniai veiksmai, tiek nukreipti prieš Lietuvą ir Latviją, kuriuos gali pasitelkti Lukašenkos režimas ir panaudoti tai panašiai taip, kaip buvo pasinaudota migrantų krize. Tokie scenarijai galimi ir negali būti atmesti“, – po susitikimo su Gitanu Nausėda kalbėjo Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.
„Mes šią grėsmę vertiname rimtai“, – pridūrė jis.
G. Nausėda sakė, kad pasirašo po kiekvienu E. Rinkevičiaus žodžiu.
„Tai tikrai yra saugumo situacijos blogėjimas mūsų regione, esu ne kartą tai sakęs. Visiškai nesvarbu, kokios yra „Wagner“ grupuotės intensijos. Dažnai yra svarstoma, ar jos gali būti nukreiptos į vieną ar į kitą pusę. Tai nėra esminis dalykas, nes bet kuriuo metu planai gali pasikeisti. Vien faktas, kad šios grupuotės yra visiškai artimame nuotolyje nuo mūsų sienų, tai kelia papildomą grėsmę“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis džiaugėsi, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje komunikato tekste Baltarusijos grėsmė buvo įvardinta.
„Tam veiksniui bus skirtas atitinkamas dėmesys“, – žadėjo prezidentas.
Anot jo, dar „Wagner“ nepersikėlus į Baltarusiją, Valstybės gynimo taryba nusprendė atnaujinti sienos priedangos planą, suderinti jį kuo galima greičiau.
„Skiriame papildomus tiek mūsų kariuomenės, tiek žvalgybinius pajėgumus stebėti situaciją prie sienos. Imsimės papildomų saugumo priemonių, jei matysime, kad atsiranda papildomi veiksniai ar toliau kovotojų skaičius Baltarusijos teritorijoje didėja“, – teigė G. Nausėda.
„Tai tikrai yra nesaugumo židinys. Kartu sudėjus su kitais Baltarusijos režimo veiksmais, tokiais kaip taktinių branduolinių ginklų dislokavimas, agresyvi retorika, besitęsiantys bandymai nelegalios migracijos, visa tai sukuria tą kokteilį, kuris tikrai turi būti atitinkamai rimtai vertinamas ir jis yra vertinamas“, – konstatavo šalies vadovas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pasirodo vis daugiau informacijos apie saugančias „Wagner“ samdinių gretas Baltarusijos teritorijoje. Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, tarpininkavęs sudarant susitarimą, kuriuo praėjusį mėnesį buvo nutrauktas „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino pradėtas sukilimas, teigė, kad jo šalies kariuomenė galėtų pasinaudoti samdinių kovine patirtimi.
Penktadienį Baltarusijos valstybinė televizija parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip „Wagner“ instruktoriai apmoko Baltarusijos teritorinės gynybos pajėgas poligone Asipovičių rajone, kur buvo pasiūlyta persikelti „Wagner“ kovotojams.
Praėjusią savaitę viename baltarusiškų „Telegram“ kanalų buvo teigiama, kad J. Prigožinas nakvojo stovykloje netoli Celio, maždaug už 90 km į pietryčius nuo Minsko, ir įkelta jo nuotrauka palapinėje.
Birželio 23 dieną, per mažiau nei 24 valandas trukusį sukilimą, J. Prigožino samdiniai įžengė į Rostovą prie Dono Rusijos pietuose, nepaleidę nė vieno šūvio užėmė karinį štabą ir priartėjo prie Rusijos sostinės per mažiau nei 200 kilometrų. J. Prigožinas pareiškė, kad rengia „teisingumo žygį“, kurio tikslas – nušalinti gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą, reikalavusius, kad „Wagner“ kariai pasirašytų sutartis su Gynybos ministerija.
„Wagner“ kovotojai nesulaukė didelio pasipriešinimo ir numušė mažiausiai šešis karinius sraigtasparnius ir vadavietės lėktuvą, žuvo mažiausiai 10 karių. Kai buvo sudarytas susitarimas, „Wagner“ bosas įsakė savo kariams grįžti į stovyklas. J. Prigožino likimas ir susitarimo, kuriuo buvo nutrauktas ginkluotas sukilimas pasiūlant jam ir jo samdiniams amnestiją bei leidimą persikelti į Baltarusiją, sąlygos tebėra miglotos.
Baltarusijos gynybos ministerija nepranešė, kiek „Wagner“ karių yra Baltarusijoje. A. Lukašenka anksčiau yra sakęs, kad sprendimą dėl perkėlimo į Baltarusiją turi priimti J. Prigožinas ir Maskva. Kremlius nuo komentarų susilaikė.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad „Wagner“ kovotojai turėjo pasirinkti, ar pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija, ar persikelti į kaimyninę Baltarusiją, ar pasitraukti iš tarnybos. Praėjusią savaitę V. Putinas sakė, kad, praėjus penkioms dienoms po maišto, susitiko su „Wagner“ kovotojais ir pasiūlė jiems galimybę toliau tarnauti viename dalinyje, vadovaujant tam pačiam vadui.
Atrodo, kad šie V. Putino komentarai atspindi jo pastangas užsitikrinti „Wagner“ samdinių, vienų pajėgiausių Rusijos pajėgų Ukrainoje, lojalumą po maišto, kuris sukėlė didžiausią grėsmę 23 metus trunkančiam jo valdymui.
Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad „Wagner“ baigia perduoti savo ginkluotę Rusijos kariuomenei, o tai yra dalis rusų pareigūnų pastangų sumažinti samdinių keliamą grėsmę ir, regis, taip pat pranašauja, kad baigiasi samdinių grupės veikla mūšio lauke Ukrainoje, kur jie atliko svarbų vaidmenį.
