Seimo narys Vytautas Šustauskas teigia turįs įrodymų, jog buvęs Kauno meras Erikas Tamašauskas esą slapta bendradarbiavo su sovietų specialiosiomis tarnybomis ir šį faktą nuslėpė.
Skandalingas pareiškimas
Metų pradžioje V.Šustauskas pareiškė, jog vienas populiarus politikas, šios bei naujai išrinktos Kauno tarybos narys, sovietmečiu bendradarbiavo su KGB ir šį faktą iki šiol slepia.
"Yra duomenų, kad jis iš vienos įmonės buvo pervestas į kitą kaip informatorius. Aš šiuo klausimu užsiimsiu, kreipsiuosi į saugumą", - teigė V.Šustauskas.
Po šio akibrokšto Kauno politikų tarpe kilo didelis sujudimas, nes V. Šustauskas neatskleidė įtariamojo pavardės. Jis tik pareiškė, jog su KGB esą bendradarbiavo vienas politikų, labai trokštančių tapti naujuoju Kauno meru.
Kreipėsi į saugumą
Tuo metu, beje, kaip ir dabar, Kauno meru pretendavo tapti konservatorius Kazys Starkevičius, centristas Arvydas Garbaravičius, socialdemokratas Bronislovas Kučinskas bei neseniai liberalu tapęs buvęs miesto vadovas E.Tamašauskas.
Įtarimų šešėlį metęs V.Šustauskas ilgai atsisakė šia tema kalbėti su žurnalistais.
Gerai informuotų "VL Vakaro žinios" šaltinių teigimu, vasario pradžioje V.Šustauskas vis dėlto raštu kreipėsi į Saugumo departamentą, nurodydamas įtariamą asmenį. Parlamentaras tikino, jog tai - buvęs Kauno meras E.Tamašauskas.
V.Šustauskas saugumą informavo, kad yra liudininkas, buvęs kadrinis KGB darbuotojas, kuris neva kuravo tariamai užverbuotą E.Tamašauską.
Paslaptingas liudininkas
Nors V.Šustauskas nenorėjo atskleisti liudininko pavardės, "VL Vakaro žinios" pavyko sužinoti, jog kalbama apie penktą dešimtį einantį buvusį KGB majorą P.M. (inicialai pakeisti, pavardė redakcijai žinoma, - aut. past.).
Anot "VL Vakaro žinios" šaltinių, šis asmuo ilgą laiką kuravo sovietiniais laikais "pašto dėžute" vadintą Kauno Radijo gamyklą, kurioje buvo gaminami karinei pramonei skirti įvairūs elektronikos komponentai.
Teigiama, jog KGB majoras P.M. iš kito kadrinio sovietų saugumo darbuotojo savo žinion perėmė 1979-1982 m. gamykloje šaltkalviu dirbusį E.Tamašauską (gim. 1957 m.). Manoma, kad jo bendradarbiavimas su P.M. truko šiek tiek daugiau nei pusę metų.
Vėliau E.Tamašauskas perėjo dirbti į Kaune, Aleksote įsikūrusią, karinei pramonei dirbusią Malūnsparnių remonto gamyklą. Pasak šaltinių, tuomet jį savo žinion esą perėmė sovietų karinės kontržvalgybos (GRU) darbuotojai. Šioje gamykloje išdirbęs iki 1988 m., E.Tamašauskas perėjo dirbti į Fizinių-techninių energetikos problemų institutą, kuriame buvo atliekami tyrimai, susiję su naujos technikos kūrimu branduolinei energetikai, aviacijai, kosminimiams bei kariniams įrenginiams. Šioje įstaigoje E.Tamašauskas dirbo iki 1992 m.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, minėtas KGB majoras P.M. perėjo dirbti į Valstybės saugumo departamentą. Vykdydamas įstatymų reikalavimus, jis Lietuvos saugumui pateikė buvusių savo agentų sąrašą. Teigiama, kad jame buvo minimas ir E.Tamašauskas.
Saugumo departamentui trūksta įrodymų
Šių metų kovo 5 d. V.Šustaukas gavo saugumo atsakymą į jo pateiktus faktus apie tariamą E.Tamašausko bendradarbiavimą su KGB.
"Valstybės saugumo departamentas išnagrinėjo jūsų pateiktą informaciją apie E.Tamašauską. Remiantis esama archyvine medžiaga ir atlikus patikrinimą, nustatyta, kad turima informacija neteikia pagrindo tvirtinti, jog E.Tamašauskas buvo LSSR VSK slaptuoju bendradarbiu", - teigiama VSD generalinio direktoriaus Mečio Laurinkaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko pasirašytame atsakyme V.Šustauskui.
"Koks tyrimas ir kaip jis buvo atliekamas, tai vidinis VSD reikalas. Ši informacija nekomentuojama", - "VL Vakaro žinios" teigė VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas.
"VL Vakaro žinios" duomenimis, bendradarbiavimo fakto konstatavimui saugumiečiams pritrūko įrodymų, nes archyvuose nepavyko rasti E.Tamašausko agentūrinės bylos. KGB vadovai nurodė išvežti į Rusiją visas agentūrines bylas, mūsų šalyje liko tik nereikšmingi jų fragmentai.
Sužinoti paties E.Tamašausko nuomonę apie jo adresu mestus įtarimus nepavyko. Išgirdęs, jog su juo nori bendrauti "VL Vakaro žinios" žurnalistas, jis išjungė mobilųjį telefoną, o vėliau teigė neturįs laiko apie tai kalbėti. Anksčiau E.Tamašauskas, paklaustas, ar ne jį V.Šustauskas turėjo omenyje, yra atsakęs, jog nesupranta, apie ką kalbama.
V.Šustauskas pasipiktino
Gavęs neigiamą atsakymą V.Šustauskas teigė nusivylęs tokiu, anot jo, atsainiu tyrimu. Parlamentaras "VL Vakaro žinios" tikino gana piktai kalbėjęsis su VSD generaliniu direktoriumi Mečiu Laurinkumi.
"Jis man pasakė, kad trūksta medžiagos, kad trūksta įrodymų. Kaip tai gali būti, juk KGB karininkas, vėliau perėjęs į VSD, tuos parodymus davė. Yra likę ir kiti KGB darbuotojai, galėtų jų parodymus surinkti. M.Laurinkus man pasakė, kad jų parodymais tikėti negalima, nes jie gali meluoti. Jeigu bent vienas buvęs KGB darbuotojas apie mane parodymus duotų, iš karto būčiau pripažintas agentu, o čia, pasirodo, įrodymų trūksta. Pasiūlė man pačiam diplomatiniais kanalais pabandyti iš Rusijos gauti E.Tamašausko agentūrinę bylą", - piktinosi V.Šustauskas.
Liustracijos įstatymo klampynė
Jei paaiškėtų, jog iš E.Tamašauskas bendradarbiavo su sovietų saugumu, politiko lauktų rimti nemalonumai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas "VL Vakaro žinios" teigė, jog tuomet iš politiko būtų atimtas dabartinės kadencijos Kauno tarybos nario mandatas.
1999 m. buvo priimtas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios TSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusių apskaitos, kitaip dar vadinamas Liustracijos įstatymas. Jame numatyta, jog nuo jo įsigaliojimo visi buvę slaptieji bendradarbiai per pusę metų turi prisipažinti specialiai tarpžinybinei komisijai. Duomenys apie prisipažinusius asmenis yra įslaptinami, o apie šiuos faktus nuslėpusius - paskelbiami viešai. Deja, komisijai iki šiol pavyko nustatyti tiktai du asmenis, kurių nuslėptas bendradarbiavimas su KGB buvo įrodytas ir apie tai viešai paskelbta.
Įstatyme teigiama, jog Liustracijos komisija privalo išslaptinti duomenis apie prisipažinusius asmenis, kai jie kandidatuoja arba tampa Seimo, Vyriausybės, savivaldybės tarybos nariais, teisėjais ar prokurorais. Tačiau, pasak Z.Vaigausko, šių rinkimų metu to nebuvo padaryta. VRK pirmininkas "VL Vakaro žinios" teigė, jog Liustracijos komisija dirbo pernelyg vangiai.
"Komisijai pateikėme visų kandidatų į prezidentus bei savivaldybių tarybų narius sąrašą. Kai jos nariai nustatė keliolika nuslėpusių bendradarbiavimą su KGB kandidatų, jau nebebuvo galima šių duomenų paskelbti. Buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas, per kurį jie galėjo šiuos teiginius paneigti", - "VL Vakaro žinios" teigė Z.Vaigauskas.
"VL Vakaro žinios"
