Uždanga nusileidžia, salėje kyla audringos ovacijos. Nusilenkti publikai išeina baleto šokėjai, o jiems po kojomis gula gerbėjų suneštos gėlių puokštės. Tai ne reklamos scenarijaus apmatai. Tai – realus baleto primarijaus Nerijaus Juškos gyvenimas.
Ką tik įsirengęs naujus namus baleto šokėjas susitvarkė ir aplinką – pasėjo veją. „Gėlių tikrai nesodinau! Bet iš kažkur pačios išdygo tulpės ir mėlynai žydintis krūmelis!“ Gerbėjos naktimis susodinti negalėtų – namą juosia dvimetrinė mūro tvora. „Gal nebent per tvorą svogūnėlių primėtė? – juokiasi. – Svarbu – gražu, kad auga, o kaip jos ten atsidūrė – koks skirtumas.“
„Dievinu gėles, – šypsosi Nerijus. – Va ir dabar: ką tik kalbėjau su teatro administratore, klausiau, kada man dar kokį augalėlį padovanos. Sakau, gėlė, kurią man prieš metus davei, jau išaugo didžiulė ir pražydo.“
Nerijui labai patinka vazoninės gėlės, ypač palmės ir kiti medeliai. Jų turi apie dešimt – visos dovanotos. Kai kurių istorijos tiesiog ekstremalios. Palmę dovanų gavo gūdžią ir šaltą žiemą. Įtemptas šokėjo grafikas lėmė, kad gėlę į namus parsinešė pavėluotai – tiesiai iš bagažinės, kur vargšas augalas praleido speiguotą naktį. „Be abejo, po kelių dienų palmės lapai nuslinko kaip plaukai – liko tik stiebas. Nupjoviau pusę stiebo – liko tik koks sprindis. Ir ką sau manote – išgyveno, išaugo“, – džiaugiasi primarijus. „Mano namuose – amžinos statybos, tad niekas netiki, kad gėlės augs ir žydės, sako, po savaitės dviejų jų neliks. O žiemą apsilankę pažįstami stebėjosi pirmąkart matantys, kad taip žydi orchidėjos...“ Jos žydėjo net žiemą, kai dėl prastai atlikto šiltinimo namai buvo itin šalti: kambario temperatūra siekė vos 11 laipsnių. „Aš šalau, o gėlės žydėjo kaip pašėlusios, – prisimena Nerijus. – Draugams visada pabrėžiu: tik nedovanokite skintų gėlių!“
Jų baleto šokėjas apsčiai gauna po spektaklių. „Nuostabus jausmas stovint scenoje gauti gėlių. Neša žmonės ir dovanų – meškučių, zuikučių, bet ne į sceną – atiduoda po spektaklio.“
Gėles Nerijus matuoja glėbiais. Kiek jų gavo daugiausia? Tiek, kad netilpo glėbyje ir teko pasidėti jas ant scenos, o grįžęs namo neturėjo kur sumerkti – gėlės skleidėsi vonioje, užpildė visus namuose esančius stiklainius ir dubenis. „Pilni namai – kaip per laidotuves. Norėjo scenoje mane gyvą palaidoti!“ – juokiasi Nerijus.
Primarijus buvo apmėtytas ir gėlėmis. Tiesa, ne pas mus – Londone. „Gerai, kad gėlėmis, ne kokiomis daržovėmis, – šmaikštauja. – O dar geriau, kad ne į tave, o po kojomis meta. Įdomus jausmas.“
Be abejo, tiesiai į šokėją mesta rožė gali ir sužeisti. Juolab kad rožės – mėgstamiausios Nerijaus gėlės. „Kiti pasakytų – banalu, bet tai kiekvieno skonio reikalas. Tikrai, prisirpusiai, kvapniai rožei niekas neprilygsta!“ Gavęs rožių puokštę, scenoje Nerijus nesusilaiko – būtinai ją išuosto: „Rožės kvapas – fantastiška!“
Ką daryti su tokiais kiekiais gėlių? Po kiekvieno spektaklio Nerijus dosniai apdalija gėlėmis ir kolegas – ypač moteris. „Žinoma, dažniausiai išdaliju ne viską. Tačiau jei nutinka, kad partnerė negauna gėlių, atiduodu visas, – taip gražiai Nerijus išreiškia pagarbą kolegėms. – Nejauku, kai balerinos scenoje stovi be gėlių. Būna, tiesiog vietoje išardau gautą puokštę ir padaliju gėlių visiems.“
Šokėjas mėgsta paerzinti ir kaimynus: „Mano virtuvės langas išeina į kaimynų kiemelį. Po spektaklio visada prie jo sukraunu gėles – įsivaizduojate, milžiniška, trijų metrų ilgio palangė nuklota žiedų! „Tai vėl spektaklis buvo“, – draugiškai bamba kaimynai. Bet jie irgi mėgsta gėles, tad jų dovanoju ir kaimynams. Gražu dovanoti gėrį.“
Ar baleto šokėjo namai visada skęsta gėlėse ir jis niekada neperka gėlių – sveikindamas artimuosius? „Šie metai buvo sunkūs – dėl patirtų traumų spektaklių buvo nedaug, tad tenka pirkti. – šelmiškai mirkteli Nerijus. – Bet kai per mėnesį turi 9 spektaklius, gėlių namie visada apstu. O progos – atskiras dalykas, gėlių visada perku.“ Nors tam tikra proga dovanoti gėlių Nerijui ne itin patinka. Mieliau jų dovanoja tiesiog šiaip, be progos. Ir daro tai dažnai – bent kas dvi savaites. „Lietuviams nebūdinga? Jų problema!“
