Mūsų šalyje įžymybės nelinkę atvirauti apie psichikos negalavimus. Apie depresijos, psichozių, nuolatinio nerimo ir nemigos keliamas kančias linkę nutylėti ir paprasti piliečiai. Tyli kančia lyg įrašyta mūsų tautos genuose: geriau jau tyliai mirsiu, nei šauksiuosi pagalbos.
Toks požiūris į savo ar artimųjų psichikos sutrikimus yra ne tik klaidingas, bet ir tikrai žalingas, – įsitikinusi gydytoja psichiatrė Tamara Kuntelija-Plieskė.
Statistika rodo, kad 3 % žmonių nors kartą gyvenime patirs psichozę, kas penktas susirgs depresija, kas septintas – vienu ar kitu nerimo sutrikimu. Kiekvienas žmogus per gyvenimą patiria tam tikrų emocinių sutrikimų simptomų: nemigą, padidėjusį nerimą, prislėgtą nuotaiką. Juk nei vienas mūsų neišvengia stresų ar sudėtingų gyvenimo situacijų, kurios ir sukelia laikinų sveikatos problemų. Jos – dar ne sutrikimas. Sutrikimas reiškia, kad simptomai išlieka, sunkėja, tampa chroniški, pradeda trikdyti ir sutrikusiojo, ir aplinkinių normalų gyvenimą.
Psichozė yra ne tik sergančiojo, bet ir visos šeimos problema. Ją tikrai galima išspręsti ir pasiekti puikių rezultatų sugrąžinant psichoze susirgusį žmogų į visavertį gyvenimą, teigia gydytoja psichiatrė Tamara Kuntelija-Plieskė ir kviečia nemokamam anoniminiam pokalbiui š. m. rugsėjo 23 d. į Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą. Išankstinė registracija tel.: (8 5) 233 3000, 8 698 00 000.
Psichozė prasideda kliedesiais
Psichozės būsenoms pirmiausia būdingi kliedesiai. Kiekvienas mūsų arba pats yra susidūręs, arba girdėjęs iš pažįstamų skirtingų, bet kartu ir labai panašių istorijų apie nuolatinių kliedesių kankinamus žmones.
Turintieji garbaus amžiaus artimųjų neretai pastebi suprastėjusią jų nuotaiką, nerimą ir skundus dėl neva dingstančių daiktų. Jų dažniausiai neranda todėl, kad būna padėti kitoje vietoje. Tačiau vadinamųjų nuostolių kliedesių kankinami žmonės įsitikinę, kad tuos daiktus pavogė. Nuolatinėmis vagystėmis kaltina artimuosius, taip dar labiau skaudindami save ir trikdydami juos mylinčius žmones. Negydoma tokių kliedesių kankinamo žmogaus būklė laikui bėgant tik prastėja, šeimoje kyla įtampa, o gyvenimas virsta tikru pragaru.
Apie galimą psichozę įspėjančių kliedesių, lemiančių žmogaus elgesį, esti pačių įvairiausių ir netikėčiausių. Bloga linkintys kaimynai, elektros linijomis leidžiantys nuodijančias dujas, sekančios ir persekiojančios slaptosios tarnybos. Tokie kliedesiai gana akivaizdūs dėl nerealumo. Tačiau dažnai pasitaiko ir tokių kliedesių, kurie gali būti suprantami kaip gyvenimo realija dėl nuo seno įsišaknijusių nuostatų ir tradicijų. Metas į tai pažvelgti ir kitaip.
Netramdomi meilės kliedesiai gali prišaukti nelaimes
Kas nežino posakių „pavydi – vadinasi, myli“ arba „muša – vadinasi, myli“? Šiandien perdėto pavydo ar juolab agresijos prieš artimą žmogų niekas jau nebesieja su meile. Greičiau su Baudžiamuoju kodeksu.
Nepagrįstus nuolatinius priekaištus, smurtą dažnai lemia ir kiti, ne tokie taurūs dalykai kaip meilė. Pavyzdžiui, besaikis alkoholio vartojimas. Vis dėlto aplinkinius gluminantis pavydas ir agresija gali būti ir psichikos sutrikimo ženklas.
Meilės ir neištikimybės kliedesiai tikrai nereti mūsų gyvenime. Tai patvirtina ir gydytoja psichiatrė T. Kunelija-Plieskė. Neištikimybės kliedesys pasireiškia visa apimančiu pavydu, kai sutuoktinis dėl visko įtarinėja neištikimybe: dėl grįžimo namo, jo nuomone, netinkamu laiku, naujo drabužio, avalynės ar rankinės, įsigytų kito aromato kvepalų. Tokius kliedesius, jei jie laiku nestabdomi padedant specialistui, tolimesniame etape gali lydėti agresija, smurtas artimo žmogaus atžvilgiu.
Psichiatrai išskiria dar vienos krypties dažniau pasitaikančius meilės kliedesius. Tai atvejai, kai psichozės kamuojamas žmogus ima įsivaizduoti, kad jį myli, nors nusižiūrėtas asmuo apie tai net neįtaria. Dažniausiai meilės objektu, kliedesiuose neva reiškiančiu nuolatinį dėmesį ir siunčiančiu meilės žinutes, tampa žinomi žmonės, televizijų veidai. Kiekvieną jų pasirodymą ekrane, vedamos laidos temą, straipsnį apie juos kliedintysis sieja su dėmesiu sau.
Tokie negydomi meilės kliedesiai galiausiai gali sukelti kančių ne tik kliedinčiajam, bet ir jo nusižiūrėtam subjektui. Gydytoja psichiatrė Tamara Kuntelija-Plieskė teigia, kad viena tokių psichozinių meilės kliedesių istorijų yra labai vaizdžiai papasakota prancūzų filme „Myli, nemyli“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko žavingoji Audrey Tautou. Jos vaidinama herojė yra šventai įsitikinusi, kad laimingai vedęs kaimynas myli ne savo vaikelio besilaukiančią žmoną, bet ją.
Puoselėjamos meilės godos netrunka virsti nuolatiniais kliedesiais, kai kaimyno neva siunčiami meilės ženklai paskatina veikti. O veiksmai tampa tikru išbandymu ne tik pačiai nesamos meilės kankinamai merginai, bet ir niekuo dėtai kaimynų šeimai.
Trumpai tariant, psichozė yra iškreiptas realybės suvokimas. Ji pasireiškia klaidingu aplinkos interpretavimu, tikrovės neatitinkančiomis mintimis, kurių neįmanoma koreguoti.
