„Patrauk šitą ranką. Tai jūs pasakykit, mūsų manymu, tai yra piranija. Vat jums ir Lietuvos tvenkinys. Dar gyva", – kalba žvejys.
Ir nors žvejas už kadro vos sulaiko juoką, čia tikrai ne pokštas. Šio vyro kaimyno Algio rankose kuo tikriausia piranija.
Vyrai negali patikėti laimikiu. Tad net pademonstruoja, jog sugauta žuvis tikrai gyva. Upytės sodų bendrijoje prie tvenkinio tylu, žvejojančių vyrų nematyti.
Labai jau neįprastas žuvis, kaip patys vyrai sako, piranijas, jie pagavo štai šiame tvenkinyje. Jis iškastas vidury sodų „Upytė“. Būtent čia vyrai laisvalaikiu ir mėgsta žvejoti.
Ar vyrai sugavo išties piraniją, teiraujamės zoologijos sodo specialistų. Kurie palyginę, vaizdą su turimomis augintinėmis – dviejų rūšių piranijomis, patikina, beveik neabejojantys, kad žvejams įkliuvo viena jų giminaičių.
„Kartais skiriasi tik dantų sandara, ir šiaip akim plika iš nuotraukos nematomais požymiais – tai negaliu pasakyt. Atrodo, kad tai yra žolėdės piranijos, kitaip dar vadinamos Pakomis. Šitie gyvūnai kilę iš Pietų Amerikos. Dažniausiai sutinkami Amazonės upės baseine, kartais jos intakuose gali būti", – sakė šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė.
Tad čia Pakaunėje natūraliai jos tikrai negali gyventi. Specialistai net neabejoja, kad jas kažkas piktybiškai paleido kur nors netoliese, gal net į Nevėžio upę. Spėjama, kad žmonės tiesiog taip brutaliai atsikrato peraugusiomis žuvimis:
„Akvariumuose 30 cm – tai ne riba. Ir žmonėms pasidaro gaila gyvūnų arba nori pakeisti rūšį. Tokių peraugusių gyvūnų sunku atsikratyti, niekas nenori jų, nes riekia didelio akvariumo – ir tampa problema. Tuomet žmonės griebiasi paprasčiausio varianto, mano, kad tai gailestingas veiksmas paleisti į laisvę."
Tad čia į Pakaunę jos galėjo atplaukti įveikę ir keliasdešimt kilometrų. O štai šiame Nevėžio vandeniu maitiname, apsuptame krūmų, tvenkinyje, kur vanduo gerokai labiau įšyla, jos ir susirado prieglobstį. Kol kas žvejai sugavo vieną piraniją, bet jų gali būti ir daugiau, mat įprastai akvariumuose jos laikomos būriais. Tad jei kažkas atsikratė, greičiausiai visomis. Tik jų nedaugės, mat daugintis čia joms visiškai nepalanku.
„Mūsų žiemos temperatūra niekaip nebūtų įveikiama. O juo labiau daugintis, joms yra per šaltas vanduo, nu, nebent išleistų beformuojančią ikrus patelę", – tikino A. Pikūnienė.
Žvejai sako jau kurį laiką pastebėję, kad kažkas vis kabliukus nukanda, o kartais kimba ir apkandžiotos žuvys, tad specialistai sako, tai tikrai bus piranijų darbas.
„Mano akim žiūrint, tai čia tos į augalus linkusios, bet jos viską ėda. Jei neranda tinkamų augalų mūsų vandens telkiniuose, jos be abejonės maitinsis žuvimi, ji sudaro dalį jų raciono, taip pat įvairūs nariuotakojai, kurie vandeny gyvena", – tęsė moteris.
Tai ne pirmas kartas kai žvejams Lietuvos telkiniuose užkimba piranijos- prieš dešimtį jos ištrauktos Panevėžio rajone taip sodo bendrijos tvenkiniuose. Prieš trejus metus Gargždų karjere užkibo kelios, o viena svėrė apie pusantro kilogramo. Praėjusią vasarą piranijų sužvejota ir pačiame Kaune – Lampėdžių karjere.
