Šalies gyventojai renka 12 gubernatorių, dešimtis miestų merų bei vietinių įstatymų leidėjų.
Rinkimus temdo smurto šešėlis – tik prieš savaitę nužudytas Rodolof Torre Cantu, Institucinės revoliucinės partijos (PRI) kandidatas į Tamaulipas provincijos gubernatoriaus postą. Tai –aukščiausio rango nužudytas politikas nuo pat 1994-ųjų, kuomet gyvybės neteko kandidatas į prezidentus Luisas Donaldo Colosio, rašo „cnn.com“.
Teigiama, jog smurto protrūkiai tikrai paveiks rinkimų rezultatus. Baiminamasi, jog dalyvavimas juose bus rekordiškai žemas.
Daugelis politologų teigia, jog smarkiai išaugo nusivylimas politika ir nenoras joje dalyvauti. Meksikos žurnalistas bei profesorius Sergio Aguayo situaciją apibūdina paprastai „Demokratija Meksikoje neveikia. Tam, kad ji veiktų, reikia, jog šalyje egzistuotų tam tikras saugumo ir pajamų lygis, kurio ši šalis nepasiekia“.
Meksika nesėkmingai bando laimėti karą su narkotikų prekeiviais pasienyje su JAV. Juarezo mieste išdėstytos karinės pajėgos, tačiau situacija vis labiau pradeda priminti vidini konfliktą. Užsienio dažnai nepasiekia ir naujienos apie neramumus kitose šalies zonose. Pavyzdžiui Oaxacoje nežinomi partizanai neseniai apšaudė humanitarinės pagalbos karavaną ir nužudė du asmenis – meksikietę bei suomį savanorį. Vis daugiau apžvalgininkų baiminasi, jog šalis eina Kolumbijos keliu, nebekontroliuodama vidinių konfliktų, smurto protrūkio bei korupcijos.
