Sujudimas Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose, žemės drebėjimai ir branduolinė krizė Japonijoje, nesibaigiančios kalbos apie euro zonos skolas neturėtų mesti iššūkio pasaulio ekonomikos augimui.
Baigėsi pasaulinė krizė – prasidėjo vietinės. Prasidėjus politiniams neramumams Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose sparčiai pradėjo augti naftos kaina. Branduolinė Japonijos krizė sukrėtė pasaulio akcijų rinkas, išardė įmonių tiekimo grandines, o dar nuolatinės kalbos apie euro zonos narių skolos krizę ar infliacijos baubą besivystančiose šalyse? Analitikai ramina: šie neramumai pasaulio ekonomikos atsigavimo tendencijų nepasuks priešinga kryptimi.
Naftos spąstai
Investicinio banko „Evli" investicijų vadovas Kimas Pessala tikino, kad Šiaurės Afrikos ir Vidurinių Rytų šalių ekonomikos daro menką įtaką pasaulio ekonomikos tendencijoms.
„Tačiau visiems rūpi ten esanti nafta, – aiškino K. Pessala. – Jei jos kainos stipriai pakils, bus blogai. Jei nafta pabrangs iki 150 JAV dolerių už barelį, sulėtės pasaulio ekonomikos augimas, tačiau mes netikime, kad taip bus. Paskutinį kartą naftos kainai pasiekus tokias aukštumas, barelis staigiai atpigo iki 40 JAV dolerių, todėl naftą tiekiančios šalys stengsis išlaikyti šiandienio lygio kainą.“
Dėl neramumų regione dalis naftą išgaunančių bendrovių buvo priverstos apriboti ar laikinai nutraukti veiklą. Tarptautinis valiutos fondas apskaičiavo, kad jei pasaulinis naftos gavybos augimas sulėtėtų nuo 1,8 proc. iki 0,8 proc., pasaulio ekonomikos augimas sumažėtų mažiau nei 0,25 procento.
Tiesa, banko „Danske" vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė įsitikinusi, kad didesnį spaudimą naftos kainoms daro dėl pasaulio ekonomikos atsigavimo auganti paklausa, o ne geopolitiniai neramumai regione.
„Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad kol problemos iš Libijos neišplis į didesnes naftos eksportuotojas, tol radikalių priemonių imtis nereikės.
Radiacija – tik Japonijai
Neramumams Pietuose esant kasdienybei užgriuvo nelaimė kitame pasaulio gale. Cunamis nušlavė dalį Japonijos, o energetikos specialistams niekaip nepavyksta susitvarkyti su branduoline krize Fukušimos atominėje jėgainėje.
Bendrovės, gaminančios detales buitinei technikai, automobilių pramonei, buvo priverstos stabdyti savo veiklą. Šalies finansų ministerija skelbia, kad kovą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Japonijos eksportas sumažėjo pirmą kartą per 16 mėnesių. Automobilių sektorius fiksavo 28 proc. eksporto nuosmukį, o elektronikos produktų – 6,9 proc. Analitikai nemano, kad tai atsilieptų pasaulio ekonomikai.
„Neabejotinai buvo suduotas smūgis Japonijos ekonomikai, tačiau globalus poveikis buvo santykinai nedidelis. Japonijai teks atkurti savo ekonomiką, tai gali duoti teigiamą impulsą Europos ir JAV bendrovėms", – aiškino V. Klyvienė.
K. Pessala mano, kad dar iki šių metų pabaigos Japonijoje bus užregistruotas pramoninės produkcijos didėjimas: „Taip pat Japonijos akcijų birža yra viena cikliškiausių pasaulio rinkų, ji itin priklausoma nuo pasaulio ekonomikos tendencijų, nes joje veikia daug eksportuojančių bendrovių."
Skolų pavojus
Neramumų netrūksta ir senajame žemyne. Kurį laiką netyla kalbos apie euro zonos narių skolų krizę, kuri neva galėtų suardyti šią sąjungą. „Economist Intelligence Unit" apskaičiavo, kad tokios įvykių eigos tikimybė lygi vienai septintajai.
„Euro zonos valstybių skolos krizė yra didžiausias ir pagrindinis pavojus, – aiškino N. Mačiulis. – Japonijoje vienaip ar kitaip branduolinė krizė suvaldyta. Šiaurės Afrikos valstybėse vyksta procesai, kuriuos galima daugiau mažiau kontroliuoti. O euro zonos problemos visiškai neišspręstos ir tėra tam tikros planų gairės."
Anot jo, jei bus idealios sąlygos, t. y. ekonomika augs, valstybių išlaidų mažinimas nesukels socialinių neramumų, skolų augimo stabilizavimą periferinėse euro zonos narėse, kaip Graikija ar Portugalija, įmanoma pasiekti iki 2015-ųjų: „Tikimybė, kad viskas taip vyks – maža."
„Skolų problema sukoncentruota tam tikrame regione, – sakė V. Klyvienė. – Šiandien įtampa nuslūgusi, šalys, kurios prašė pagalbos, ją lyg ir gavo. Negalima sakyti, kad šios problemos išspręstos, nes struktūriniai pokyčiai greitai nevyksta."
Akys krypsta į Graikiją
N. Mačiulis įsitikinęs, kad sunkiausioje padėtyje atsidūrusiai Graikijai pasiekti tokį biudžeto perteklių, kuris stabilizuotų biudžetą, beveik neįmanoma: „Vienintelis kelias – stambaus masto privatizacija ir skolos restruktūrizavimas". Pastaruoju metu apie tai tik ir šnekama. Tiesa, Graikija ir ES paneigė, kad kalbasi apie restruktūrizavimą, tačiau rinkos tuo netiki – rekordiškai pakilo apsidraudimo nuo valstybės nemokumo kaina.
„Jefferies & Co„ investicijų strategas Davidas Zervosas „Bloomberg“ tikino, kad Graikijos skolos restruktūrizavimas sukeltų nuostolių pasaulio bankininkystės sistemoje, tačiau labiausiai nukentėtų Europa. Tiesa, K. Pessala nusiteikęs geriau: „Kada nors restruktūrizacija bus, bet ne artimiausiame ketvirtyje."
„Finansų rinkos į Graikijos nemokumą turbūt nereaguotų taip pat, kaip į „Lehman Brothers„ bankrotą, – sakė N. Mačiulis. – Pastarasis buvo netikėtas, o Graikijos atveju dauguma tikisi ir ruošiasi. Tai būtų beprecedentis atvejis, finansų rinkose padidėtų rizika, visi rinktųsi stabilesnius vertybinius popierius. Bent jau trumpu periodu būtų poveikis pasaulio ekonomikos augimui.“
FAKTAI
Prognozės
Pasaulio bankas skaičiuoja, kad šiemet pasaulio BVP turėtų didėti 3,3 proc., o kitąmet – 3,6 proc.
Tarptautinis valiutos fondas mano, kad 2011 m. pasaulio BVP didės 4,4 proc., o 2012 m. – 4,5 proc.
„Swedbank" tikisi, kad pasaulio BVP šiemet ir kitąmet didės po 4 proc.
