Vartotojai pabėgo
Vienu didžiausių galvos skausmų kaimo žmonių tampa gamtiniai reikalai. Jie graudžiai juokauja, kad juos atlikti darosi prabanga, nes europietiškai tvarkyti nuotekas – dažnam gyventojui ne pagal kišenę. Nerimas apėmęs ir tuos, kurie naudojasi lauko tualetais, ir tuos, kurie yra įsirengę „civilizuotus patogumus“, tačiau nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Tokių gyventojų yra bemaž 30 proc. Jie atsidūrę aplinkos apsaugos prievaizdų taikiklyje.
EK yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, nes mūsų šalis neįgyvendino direktyvos, įpareigojančios miestiečius ir daugiau kaip 2 000 gyventojų turinčių gyvenviečių žmones prisijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos.
Lietuva turėjo užtikrinti, kad šia centralizuota infrastruktūra pasinaudos 100 proc. minėtų vietovių gyventojų. Nuo 2000-ųjų į vandentvarką buvo investuota apie 1 mlrd. eurų, tačiau įsipareigoti rodikliai nebuvo pasiekti. 2015 m. geriamasis vanduo centralizuotai buvo tiekiamas 80 proc. gyventojų, o centralizuota nuotekų surinkimo sistema naudojosi 72 proc. gyventojų. Nuo 2004 m. iki 2015-ųjų balandžio nuotekų surinkimo tinklų naudotojų padaugėjo vos 5,7 proc., o geriamojo vandens tiekimo tinklų naudotojų – tik 4 proc.
Į šalies regionus plaukiant europinės paramos lėšoms, kuriomis buvo atnaujinama ir kuriama nauja vandentvarkos infrastruktūra, gyventojai judėjo priešinga kryptimi – krovėsi lagaminus ir traukė į užsienį.
Auklėja baudomis
Dabar prasidėjo raganų medžioklė – Briuselis grūmoja valdininkams, o šie baudomis auklėja mūsų gyventojus. Įbauginti kaimiečiai vajų dėl nuotekų tvarkymo vadina privalomu pasturgalio mokesčiu ir gąsčioja aplinkos sergėtojų reidų. „Jau net pamiškėje darosi baisu nusišlapinti, nes gali sulaukti sankcijų“, – sakė neseniai baudą dėl netinkamo nuotekų tvarkymo gavęs Pasvalio rajono gyventojas.
Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai neseniai pasigyrė, kad Pasvalio rajono Ustukių kaime bus daugiau namų ūkių, prisijungusių prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų. Aplinkosaugininkai tikisi, kad po jų reido, kai buvo nustatyti trys pažeidėjai, gyventojai skubės jungtis prie dalyje gyvenvietės nutiestų nuotekų surinkimo tinklų.
„Nustatėme du atvejus, kai nevalytos nuotekos buvo leidžiamos į aplinką. Tose vietose yra galimybė prisijunti prie nuotekų surinkimo tinklų, bet jos išleidžiamos į drenažą. Dar vieno gyventojo valdoje aptikome nesandarų nuotekų kaupimo rezervuarą. Jis išvežė turinį, tačiau fiksavome pažeidimą ir jam, kaip ir kitų dviejų valdų savininkams, skyrėme baudą“, – sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentūros vadovė Apolonija Lindienė.
Ji teigė, kad į aplinkos apsaugos inspektorių akiratį pateko gyvenvietės, kuriose yra įrengtos centralizuotos vandentiekio ir nuotekų surinkimo trasos, bet ne visi gyventojai prie jų yra prisijungę, ir gyvenvietės, kuriose yra vandentiekis, tačiau nėra centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų. Tai pat tikrinama, ar gyventojai jungiasi prie centralizuotų tinklų ten, kur į nuotekų valymo sistemą buvo investuotos europinės lėšos.
Anot A.Lindienės, reidas į Ustukių kaimą nebuvo planuotas. Aplinkos apsaugos inspektorius čia atvedė skundas, esą galbūt nuotekomis teršiamas melioracijos griovys.
Aplinkosaugininkai perspėjo, kad ramybėje nepaliks ir tų valdų savininkų, kurių nerado namuose. Jiems bus siunčiami raštai su reikalavimu pasiaiškinti, kaip tvarkomos buityje susidarančios nuotekos.
Reikėtų metinės pensijos
Aplinkos apsaugos inspektorių nubaustas Ustukių gyventojas Osvaldas Kiznis sakė dar tą pačią dieną sumokėjęs 30 eurų baudą. „Jei būčiau delsęs, būtų tekę mokėti dvigubai daugiau“, – kalbėjo pensinio amžiaus vyras.
Sumokėjus baudą vyrui ramiau netapo. Netrukus jam teks aiškintis, kaip toliau tvarkys nuotekas, kad jos atitiktų europinius reikalavimus. „Sako, kad nuotekos sunkiasi į drenažą. Pritarčiau, jeigu čia būtų smėlis, betgi pas mus molis, pro kurį jos praktiškai neprasisunkia. Taip pat aplinkosaugininkai konstatavo, kad per mažai nuotekų susidaro, nes esą vandens sunaudojama daugiau, bet, matyt, neįvertino, kad vandenį naudojame ūkyje“, – nepelnytai nubaustas jaučiasi O.Kiznis.
Vyras baiminasi, kad gali būti sunku paklusti raginimui jungtis prie nuotekų trasos. „Tam reikia projekto ir nemažai santaupų. Pastaruoju metu iš pensijų vos išgyvename. Prašiau, kad įspėjimą skirtų, bet kur tau – iškart baudą išrašė. Apskritai pas mus dabar toks baudimo vajus, visi ieško būdų, kad tik nubausti žmogų. Policija vaikosi kaime dviratininkus, dabar aplinkosaugininkai išrašinės baudą po baudos. Matyt, paleis mus elgetomis“, – guodėsi Ustukių kaimo gyventojas.
Specialistai yra apskaičiavę, kad, priklausomai nuo atstumo iki tinklų ir kitų ypatumų, prisijungti prie centralizuotų tinklų gali kainuoti nuo 500 iki 2 000 eurų – tiek, kiek per metus gauna dažnas pensininkas.
Tokia investicija ne pagal kišenę ir menkas pajamas gaunantiems darbingo amžiaus žmonėms. Nuskurdintoje šalyje minėtos sumos gana didelės, bet „žaliosios“ manijos apimti aplinkos sergėtojai realijų neįvertina ir dažnai kartoja, kad nuotekų tvarkymas – principo ir mentaliteto klausimas.
Kiek truks žmogiškumas?
Ustukių bendruomenės pirmininkas Antanas Liubinas sakė girdėjęs, kad Liepų gatvėje lankęsi aplinkos apsaugos inspektoriai gyventojams skyrė baudų. „Toje gatvėje dar tarybiniais metais buvo nutiesti tinklai, bet ne visi namai prisijungė prie jų. Per pastaruosius dešimtmečius nieko naujo nenutiesta, dabar reikalauja jungtis prie senos trasos. Kitoje gyvenvietės dalyje tinklų nėra, žmonės yra įsirengę savo rezervuarus, iš kurių periodiškai išvežamos nuotekos. Kai kurie naudojasi lauko tualetais. Čia kol kas reido nebuvo“, – aiškino pašnekovas.
A.Lindienė ramino, kad baimintis neturėtų tie gyventojai, kurie vandenį semia iš šulinių ir naudojasi lauko tualetais. Į juos esą kol kas bus žiūrima žmogiškai. Kol kas. Kiek truks tas žmogiškumas? „Truks tol, kol gausime pavedimą juos tikrinti“, – sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentūros vadovė.
Aplinkosaugininkai priminė, kad už nuotekų tvarkymo pažeidimus taikoma administracinė nuobauda siekia iki 300 eurų, o už pakartotinai padarytą nusižengimą – iki 1 150 eurų.
Žada padėti iš biudžeto
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Užuotas pripažino, kad kartais teisės aktai menkina mūsų gyventojų orumą, tačiau jų reikia paisyti. „Kai kuriuos reikalavimus stengiamės sušvelninti ir atsižvelgti į realijas. Jeigu Ustukių kaimo gyventojai kreipsis, svarstysime, kaip jiems pagelbėti“, – žadėjo jis.
R.Užuotas vylėsi, kad savivaldybė netrukus turės daugiau galimybių padėti prie centralizuotų tinklų jungtis spaudžiamiems gyventojams. Aplinkos ministerija tokioms reikmėms iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos numatė skirti 1 mln. eurų. Paraiškas pateikusios savivaldybės gali tikėtis gauti iki 100 tūkst. eurų dotaciją, jeigu pridės dalį savo lėšų. „Mes jau parengėme projektą ir dalyvausime konkurse, bet jeigu ir gausime paramą, ji bus menka. Vienam būstui prisijungti prie nuotekų tinklų gali būti skirta iki 1 000 eurų. Taigi galėsime paremti ne tiek daug gyventojų. Viso rajono nuotekų sistemai sutvarkyti reikėtų gerokai daugiau lėšų“, – skaičiavo jis.
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius užsiminė, kad ir anksčiau kai kurie gyventojai, kurie norėjo, bet neišgalėjo prisijunti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, nebuvo atstumti. „Jiems padėdavo tokius projektus įgyvendinanti savivaldybės valdoma bendrovė „Pasvalio vandenys“. Ji dirba pelningai, tad rasdavome išeitį“, – atskleidė R.Užuotas ir iškart patikslino, kad tokie atvejai – išimtiniai.
Neuždarys, bet tikrins
Norėtume, kad ta kontrolė būtų intensyvesnė. EK yra nurodžiusi trūkumus dėl Miestų nuotekų tvarkymo direktyvos įgyvendinimo, todėl tam skiriama daugiau dėmesio. Jo nestigs ir kai kurioms gyvenvietėms, kurios nurodytos aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintoje Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programoje. Yra nustatyti vandens telkiniai, kuriems riziką kelia galbūt netinkamai tvarkomos nuotekos.
Ar teisės aktai įpareigoja gyventojus privalomai jungtis prie centralizuotų tinklų? Įpareigoja esant keturioms sąlygoms. Pirma – turi būti išplėtota infrastruktūra, priklausanti vandens tiekimo įmonei arba savivaldybei, antra – prie gyventojos sklypo ribos turi būti sudarytos techninės galimybės prisijungti, trečia – aplinkos apsaugos pareigūnai užfiksuoja, kad gyventojas netinkamai tvarko nuotekas, ketvirta – gyventojas per nurodytą terminą nepašalina nustatytų pažeidimų. Tuomet skiriamas 12 mėnesių laikotarpis, per kurį privaloma prisijungti. Tokia tvarka įsigaliojo nuo 2014-ųjų lapkričio 1 d.
Kitas dalykas – pagal ES teisę miestuose ir vietovėse, kur gyvena daugiau kaip 2 000 gyventojų, turi būti beveik 100 proc. centralizuotas vandentiekio ir nuotekų tvarkymas. Čia neturime didelės veiksmų laisvės. Tai įpareigoja Miesto nuotekų direktyva, todėl EK nurodytus trūkumus privalome ištaisyti. Išimtys gali būti taikomos dėl ekonominių priežasčių. Kokių? Pavyzdžiui, išimtis gali būti taikoma, jeigu teritorija yra retai apgyvendinta ar yra netinkama būsto vidaus infrastruktūra.
Ar uždrausime naudotis lauko tualetais provincijoje? Rečiau apgyvendintose teritorijose, vienkiemiuose tai nebus draudžiama. Vis dėlto pagrindinis reikalavimas išlieka – nuotekos turi būti tvarkomos pagal aplinkosauginius normatyvus, jos negali nevalytos patekti į aplinką. To turės būti laikomasi bet kuriuo atveju. Tad bus tikrinama, ar lauko tualetai yra sandarūs, ar nėra pavojaus aplinkai.
Baudų vajus
Ar dažnai piliečiai baudžiami tikslingai? Baudos – gana veiksminga auklėjimo priemonė. Daugelis sutiks, kad už pažeidimus, gamtos apsaugos taip pat, reikia bausti. Kitas klausimas, ar žmonės jaučiasi teisingai nubausti ir ar tomis baudomis kažkas nesinaudoja.
Problema ta, kad pas mus dažnai kyla baudų vajai, kertama staiga ir netikėtai. Žmonės mato geležinę valdžios ranką, kuri lyg iš niekur nusileidžia ir baudžia. Piliečiai sutrinka ir mano, kad su baudomis yra perlenkiama.
Gamtos apsaugos reikalų per vieną dieną neišspręsime. Turi būti ilgas paruošiamasis darbas, telkiant bendruomenes, aiškinant ir šviečiant. Paskui piktybiškus pažeidėjus galima bausti. Bet Lietuvoje viskas vyksta kitaip. Žmonės jaučia, kad įvairūs reikalavimai dažnai grindžiami tik savanaudišku valdžios tikslu – pasipelnyti, surasti dar kokį būdą, kaip iš gyventojų nusunkti pinigų.
Vida Tavorienė
