• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kai kurie lietuviai skundžiasi, kodėl viešuoju transportu vis dar negali iš Vilniaus ar Kauno pasiekti pajūrio greičiau nei per 5 valandas ir kodėl tarp šių dviejų pagrindinių miestų negali keliauti naktimis.

Kai kurie lietuviai skundžiasi, kodėl viešuoju transportu vis dar negali iš Vilniaus ar Kauno pasiekti pajūrio greičiau nei per 5 valandas ir kodėl tarp šių dviejų pagrindinių miestų negali keliauti naktimis.

REKLAMA

Vis tik šiuo klausimu vėžėjai didelių vilčių nesuteikia – esą koją kiša eismo taisyklės ir per mažas keleivių skaičius.

Vieno skaitytojo teigimu, Lietuva – maža šalis, tad susisiekimo problemų būti neturėtų. Vis tik jis piktinosi, kaip taip gali būti, kad iki šiol nėra nei traukinių, nei autobusų naktimis.

Anot jo, žmonės negali grįžti, pavyzdžiui, į Vilnių ar Kauną po gimtadienio vakarėlio, koncerto, eglutės įžiebimo ar paprasčiausiai iki vėlumų užsitęsusio darbo. Ir visada turi ieškoti, kur pernakvoti.

„Mano brolis dirba Kaune, bet jo antra pusė ir draugai gyvena Vilniuje. Kiekvieną penktadienį jis darbą baigia 11–12 val. vakaro ir norėdamas penktadienį praleisti su jais turi ieškoti, kas pavežtų į Vilnių. Kitaip sakant, tranzuoti. Tai nėra lengva ir ne visada pasiseka“, – laiške pasakojo skaitytojas.

REKLAMA
REKLAMA

Socialiniuose tinkluose vykusiose diskusijose žmonės taip pat skundėsi, kodėl kelionės į pajūrį neretai trunka beveik 5 valandas.

REKLAMA

„Persėdimai, daugybė stotelių. Suprantu, kad žmonėms reikia ne tik į pajūrį, bet vasarą galėtų būti ir normalios trukmės reisai būtent prie jūros“, – teigė viena moteris.

Lietuviai piktinosi ir pakilusiomis kainomis. Viena mergina nurodė, kad keliaujant su šunimi pigiausias variantas – 13 eurų, o važiuoti tenka ilgiau nei 1,5 val.: „Neapsimoka, tenka važiuoti automobiliu.“

Dar viena moteris teigė visai nekeliaujanti traukiniais ar autobusais, mat visai šeimai pirmyn ir atgal – ypač brangus malonumas: „Su automobiliu – daug pigiau.“

REKLAMA
REKLAMA

Niekas nepadengtų naktinių reisų nuostolių

„Kautra“ Marketingo vadovas Justinas Vadluga nurodė, kad autobusų maršrutų tvarkaraščiai ir grafikai administruojami Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA).

„Tai yra valstybės reguliuojama vieta, ji numato važiavimo poreikį ir jį koreguoja. Mes vežame pagal sutartis su LTSA ir turime galimybę priimti tik operatyvinius sprendimus dėl autobuso dydžio konkrečiam maršrutui.

Dėl ekonominių priežasčių ir patogumo keleiviams, stebime autobusų užimtumą ir stengiamės laiku reaguoti, skiriant didesnės ar mažesnės talpos autobusus konkrečiam reisui. Dėl naujų maršrutų ar papildomų išvykimo laikų mes, kaip vežėjas, galime tik teikti pasiūlymus“, – kalbėjo atstovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

LTSA atstovė Eglė Kučinskaitė teigė, kad klausimas dėl naktinių tarpmiestinių reisų su vežėjais buvo aptartas prieš keletą metų.

„Tarpmiestinių  maršrutų vežėjų duomenimis ir nuomone, tokie naktiniai reisai nebūtų populiarūs, o keleivių srautas nepadengtų sąnaudų.

Tolimojo susisiekimo vežėjai dirba komerciniu pagrindu ir negauna jokių papildomų dotacijų nuostoliams kompensuoti“, – komentavo pašnekovė.

Pasak jos, nuo šių metų liepos 1 d. pasikeitus Kelių transporto kodeksui, kai bus visiškai pasirengta jo įgyvendinimui, tarpmiestinių maršrutų vežėjai patys galės sudaryti maršrutų tvarkaraščius ir, jei matys poreikį, taip pat galės nustatyti naktinius reisus.

REKLAMA

Dėl didelių renginių – papildomi reisai

„Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė nurodė, kad keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ kiekvienais metais sudaro metinį traukinių tvarkaraštį.

Jis yra atnaujinamas atsižvelgiant į tokius kompleksinius aspektus, kaip istoriniai keleivių srautų duomenys, rinkos tendencijos, techninės infrastruktūros galimybės, turimas traukinių parkas, klientų pageidavimai ir pan.

Atstovė paminėjo, kad pristatydama 2023 m. keleivinių traukinių tvarkaraštį bendrovė atsižvelgė net į du trečdalius klientų išsakytų pasiūlymų.

REKLAMA

„Remiantis turimais kelionių ir keleivių skaičiaus duomenimis, bendrovė penktadieniais ir šeštadieniais organizuoja reguliarius vėlyvus vakarinius reisus tiek iš Vilniaus į Kauną, tiek atgal.

Traukiniai į abi puses reguliariai išvyksta 22:15–22:20. Ankstyvesni vakariniai reisai kursuoja tik darbo dienomis, kai stebimas reikšmingai mažesnis keliautojų skaičius. Pastebima, kad darbo dienomis 21–21:30 val. vakaro yra optimalus paskutinio dienos reiso laikas“, – dėstė K. Dzikaraitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji atkreipė dėmesį, kad „LTG Link“ nuolat organizuoja papildomus traukinių reisus, kurių atvykimo ir išvykimo laikas yra suderintas su kai kuriais itin dideliais renginiais. Pavyzdžiui, svarbiomis krepšinio varžybomis, koncertais, festivaliais, miesto šventėmis ar panašiais didelio masto renginiais.

Kitaip tariant, bendrovė organizuoja ir vėlyvesnius reisus pagal poreikį – pavyzdžiui, po masinių renginių Vilniuje, Kaune ar kituose traukiniais pasiekiamuose miestuose.

REKLAMA

Kodėl į pajūrį tenka važiuoti ir 5 valandas?

Paklausus, kodėl reisai į pajūrį iš Vilniaus ar Kauno trunka ženkliai ilgiau, nei automobiliu, LTSA atstovė atkreipė dėmesį, kad, pagal Kelių eismo taisykles, autobusai turi ribotą leistiną važiavimo greitį:

„Be abejo, galima būtų pasiteirauti ir pačių vežėjų apie kelionės trukmę, tačiau svarbus aspektas šiuo atveju yra keleivių saugumas.“

Anot J. Vadlugos, „Kautra“ tiesioginius reisus į pajūrį vykdo iš Kauno, kelionė trunka 2,35–2,45 val. 

REKLAMA

„Ilgiau trunkantys reisai yra skirti užtikrinti būtinąjį susisiekimą tarpinėse stotyse ar stotelėse, jie važiuoja ilgiau ir ne greičiausiu bei ne tiesiausiu keliu“, – sakė atstovas.

„Lietuvos geležinkeliai“ atstovė įvardijo, kad šiuo metu Klaipėdą traukiniu patogiausia pasiekti iš Vilniaus, Šiaulių ir tarpinių tarp šių miestų geležinkelio stočių.

Ji neslėpė, kad dėl geležinkelio tinklo išsidėstymo kelionė iš Kauno į Klaipėdą traukiniu galima tik su persėdimu ir dėl to tampa ilgesnė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis tik ji pridūrė, kad, ateityje visiškai elektrifikavus geležinkelio ruožą Vilnius–Klaipėda ir šiuo ruožu pradėjus kursuoti elektriniams ar elektriniams bateriniams traukiniams, kelionės trukmė turėtų sutrumpėti.

Kainos kilo iki 2,30 euro

„Kautros“ atstovas įvardijo, kad autobusų keleiviams kainos paskutinį kartą nežymiai keitėsi 2022 metų viduryje – didėjo vidutiniškai apie 8 proc., priklausomai nuo reiso.

Anot pašnekovo, kainų pokytis buvo reakcija į bendrą ekonominę situaciją.   O traukinių kainos, atstovės teigimu, buvo atnaujintos šių metų birželio 1 d. Jos vidutiniškai pakilo 11 proc.

REKLAMA

Pasak pašnekovės, šiuos pokyčius lėmė reikšmingai kintančios bendrovės sąnaudos.

„Pokyčiai kiekvienoje maršruto atkarpoje pasireiškė skirtingai. Vertinant visus vykdomus maršrutus ir jų atkarpas, konkrečių maršrutų standartinio 2–3 klasės traukinio bilieto kaina daugiausia galėjo padidėti iki 2,30 euro.

Tuo metu dažnai traukiniais keliaujantiems žmonėms skirtiems terminuotiems bilietams taikomos nuolaidos buvo padidintos“, – vardijo K. Dzikaraitė.

REKLAMA

Ji papildė, kad prieš tai bilietų kainodara pastarąjį sykį buvo peržiūrėta 2022 m. birželio 1 d. Tuomet kainos taip pat vidutiniškai didėjo 11 proc.

Atstovė tikino, kad traukinio bilieto kaštai asmeniui yra mažesni nei keliaujant automobiliu, o trijų asmenų ir didesnėmis grupėmis keliaujantys žmonės gali pasinaudoti grupės nuolaidomis:

„Trijų asmenų ar didesnėmis kompanijomis keliaujantys žmonės gali pasinaudoti grupėms taikoma 10 proc. nuolaida, 21–30 asmenų grupės taikoma 15 proc. nuolaida, o 31 ir didesnės asmenų grupės – 20 proc.“

nieko nera gero sioje bauduvos rsp.. Viska naikina,griauna ir kuo toliau, tuo baisiau. Kokiu dar naktiniu traukiniu ar autobusu, jei po 17val praktiskai pvz is rajono centro nera jokio vakarinio autobuso grizti namo.. Savaitgali kazkoki paleidzia iki piet, popiet kuo nori tuo vaziuok ar skrisk, nieko nera. Traukiniai irgi vaziuoja,tokiu laiku koks netinkamas zmogui visiskai, o jie spangsta apie pajuri ar dar kazka. Viskas sioje ubagu salyje daroma,kad dar daugiau pabloginti zmoniu gyvenima, tpfu egzistavima..
Ne šalis maža, o atsakingą valstybinį darbą dirbančių smegenys. Ir sąžinės deficitas. Ne tik transporto srityje.
Užtat į Minską keleivių užtenka ir naktį ne tik dieną.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų