Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, keltų linija, galinti sujungti Lenkijos ir Lietuvos uostus, deja, nėra nei šių, nei kitų metų perspektyva.
Šiomis dienomis bendra Lenkijos ir Lietuvos laivybos komisija vėl svarstė galimybę sukurti jūrų greitkelį tarp Lietuvos Klaipėdos ir Lenkijos Svinouščės uostų. Idėja gera,norima krovinių pervežimams kuo geriau panaudoti jūrų transportą ir mažinti sunkiojo transporto srautus keliuose.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, per pastaruosius trejus metus krovininio transporto srautai Lietuvos keliuose išaugo apie 2,5 karto, Lenkijoje - 3 kartus.
Ministerijos sekretoriaus A. Vaitkaus teigimu, tokie augimo tempai verčia susimąstyti ir ieškoti išeičių tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, tiek visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Būtina ES politika, kuri padėtų reguliuoti krovinių gabenimo sąlygas - šiuo metu ES valstybės tariasi dėl subalansuoto skirtingų transporto rūšių naudojimo.
Kur šuo pakastas?
Galimybė nuolatine laivybos linija sujungti Lietuvos ir Lenkijos uostus pradėta svarstyti dar 2002-aisiais, abi šalys pritaria tokios linijos reikalingumui, tačiau realių žingsnių vis dar nematyti. Teigiama, jog iki šiol trūksta teisinių ir ekonominių sąlygų, kurios užtikrintų pervežimų jūra ekonominį naudingumą ir skatintų vežėjus rinktis šią transporto rūšį.
Paklaustas, kur čia šuo pakastas, A. Vaitkus atsakė: „Tai lemia ekonominis faktorius. Šiandien krovinius plukdyti keltu yra 2 kartus brangiau nei vežti sausuma. Ar mes turėtume vežėjus priverstinai nukreipti į keltus? Toks dalykas mūsų demokratinėje valstybėje sunkokai suvokiamas. Suprantama, vežėjas, turėdamas galimybę dvigubai pigiau gabenti krovinį per Lenkijos teritoriją, rinksis būtent šį kelią.“
Reikia pagrindo
„Alternatyvūs keltų keliai yra į Vokietijos Kylio ir Zasnico uostus. Zasnico linija šiandien nėra labai populiari, Kylio šiek tiek geriau apkrauta. O tam, kad būtų galima atidaryti dar alternatyvią liniją į Ščeciną ar Svinouščę, turi atsirasti tam tikras pagrindas. Jis turėtų būti pradėtas formuoti visų pirma ES masteliu, nes kelių problema yra ne tik Lenkijos ir Lietuvos, bet ir visos Europos problema“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Vaitkus.
Pasak sekretoriaus, pakeitus bendrąją politiką ateityje tokia linija galbūt būtų ir įdomi. „Aš dalyvauju pasitarimuose nuo 2002 metų. Iš principo mes visada atsiremiame į vieną taškelį, t. y. į ekonomiką.
Mes palaikome lenkus. Ir mums norėtųsi, kad iš Klaipėdos uosto eitų kuo daugiau laivybos linijų, bet šiandien autovežėjo mes negalime priversti eiti tuo keliu, kuris nėra jam naudingas ir konkurencingas. Konkurencija tarp autovežėjų šiandien yra milžiniška, ypač šiuo metu, sumažėjus pervežimų skaičiui. Net jeigu pervežimo kaina skirtųsi keliais procentais, toks pasiūlymas jiems jau būtų nepriimtinas, o turint omenyje, kad keltu gabenant ji du kartus didesnė, nėra ko tikėtis“, - mano A. Vaitkus.
Valentinas Ubas
