Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) pirmadienį nepritarė nutarimo projektui, kuriuo siūlyta konkrečiau apibrėžti Vyriausybės veiksmus sprendžiant sovietų okupacijos žalos atlyginimo klausimus.
Projektą komitetas siūlys grąžinti tobulinti, nors jį rengė paties URK sudaryta darbo grupė, kurią sudarė visų Seimo frakcijų nariai.
Seimo opozicinės konservatorių frakcijos nariai teigė rinksiantys pagal Statutą reikiamus 29 parlamentarų parašus, kad nutarimo projektas vis tiek būtų svarstomas artimiausiame Seimo posėdyje antradienį.
"Motyvai buvo pasakyti, kad yra daug dalykų, kurie kartoja senus jau anksčiau buvusius priimtus nutarimus ir nieko naujo nematyti šiame projekte", - žurnalistams glaustai URK sprendimo motyvus dėstė komiteto pirmininkas socialdemokratas Justinas Karosas.
URK pirmininkas teigė, jog reikia įsiklausyti ir į Rusijos naujojo ambasadoriaus Vladimiro Chkhikvadzės praėjusią savaitę pasakytus žodžius, jog Rusijos visuomenė nei psichologiškai, nei istoriškai nepasiruošusi svarstyti sovietų okupacijos žalos atlyginimo Lietuvai klausimą.
"Čia ne vien Rusijos noras ar reikalas, bet tai yra bendra psichologinė atmosfera, kuri vyrauja Rusijoje šiandieną. Dar vienas kolega Rusijos Dūmoje per mūsų vizitą pasakė - kol nors vienas karo dalyvis Rusijoje bus gyvas, tol ši problema nebus sprendžiama, kadangi tai veikia tų žmonių jausmus. Čia iš tiesų sudėtingi labai dalykai", - Rusijos oficialiosios valdžios atstovų argumentus vardijo J.Karosas.
Paklaustas, ar Lietuvos parlamentarai turėtų labiau įsiklausyti į oficialiosios Rusijos valdžios atstovų teiginius apie Rusijos žmonių nuotaikas, ar į Lietuvos piliečių nuomonę, J.Karosas atsakė, jog šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į abiejų valstybių piliečių nuomonę.
"Ir griekas dviejų, ir laimėjimas dviejų", - sakė J.Karosas.
Seimo URK pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis teigė, jog paties J.Karoso bei kai kurių kitų komitetų nuomonių pasikeitimą lėmė Vyriausybės atstovų pozicija.
"Dabar jau buvo sušvitusi tam tikra viltis, priimtas tam tikras konsensusas, kad Seimas priims nutarimą, kuriuo Vyriausybė būtų įpareigota sudaryti koordinuojančią vyriausybinę darbo grupę, kuri pradėtų konkrečius koordinavimo darbus. Tačiau šiandien, po Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretoriaus Laimono Talat-Kelpšos pozicijos, kuri iš esmės buvo prieš tokį nutarimą, aš neišgirdau jokių argumentų, kodėl prieš, (...) šiandien nuotaika mūsų komitete ir sprendimai pasisuko priešingai nei kad buvo iki šiol", - žurnalistams sakė A.Ažubalis.
URK darbo grupės nutarimo projektu siekta "siūlyti Vyriausybei iki rugsėjo 20 dienos parengti SSRS okupacijos padarytos žalos Lietuvai atlyginimo problemos sprendimo strategiją ir sudaryti konkrečių veiksmų planą".
Ministrų kabinetui taip pat buvo siūloma sudaryti darbo grupę, kuri būtų atsakinga už šios problemos sprendimą ir koordinuotų visus su tuo susijusius klausimus.
Pritarus šiam projektui Vyriausybė būtų įpareigota reguliariai - ne rečiau kaip kartą kiekvienos parlamento sesijos metu - informuoti Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus apie okupacijos klausimų sprendimo eigą ir pasiektus rezultatus.
Lietuva yra skaičiavusi, jog SSRS okupacijos padaryta žala gali siekti apie 80 mlrd. litų, tačiau šie duomenys nėra labai tikslūs, nes nebuvo nustatyta aiški metodika, kaip turi būti skaičiuojama ši suma.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų.
Sovietų sąjungos teisių perėmėja Rusija į diskusijas šiuo klausimu nesileidžia.
