Kuo toliau, tuo labiau baiminamasi dėl žiaurėjančio jaunimo. Pernai nepilnamečiai asmenys Lietuvoje padarė mažiau nusikaltimų (3127), negu 2011-aisiais (3296), bet buvo žiauresni: jeigu užpernai nepilnamečiai buvo kaltinami įvykdę 241 sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (nužudymą, išžaginimą, plėšimą), tai 2012-aisiais – jau 258. Tokius duomenis yra pateikusi Generalinė prokuratūra.
Ir mažamečiai žudo
Toje pačioje prokuratūros statistikoje skelbiama, kad dėl įvairių nusikalstamų veikų į policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnų rankas kasmet patenka apie 3000 nepilnamečių. Daugiau kaip 500 iš jų būna nusikaltę (net ir nužudę), bet negali būti teisiami dėl per jauno amžiaus (iki 14 metų) – gali būti tik pabarami. Tokių vaikų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Taip buvo 13 metų klaipėdiečiui, su vyresniu draugu nužudžiusiam benamį, taip pat 13 metų Vilniaus rajono gyventojui, su vyresniais bendrais nužudžiusiam 15-metį draugą.
Taip baigėsi ir kauniečiui Vaidui S. (13 m.), kuris kartu su kitais kiek vyresniais 3 draugais 2011-ųjų birželio viduryje, vos prasidėjus moksleivių vasaros atostogoms, smūgiais mirtinai sužalojo benamį Audrių G. (48 m.). Nors mažametis buvo įtariamas veikęs kartu su jaunaisiais žudikais, jis ikiteisminiame tyrime ir teisme tebuvo liudytojas.
Neseniai Vaidas S. liudijo šioje nužudymo byloje, kai ją nagrinėjo Kauno apygardos teismas. Teisiamųjų suole sėdėjo dviejų mokyklų dešimtokai ir devintokas – Juozas M., Tadas M. ir Karolis Š. Tada, 2011-ųjų birželį, Tadui buvo 16 metų, o abiem jo bendrininkams – vos po 15 metų. Abu pastarieji iki tol buvo neteisti, o Tadas buvo jau turėjęs nemalonių reikalų policijoje dėl plėšimo, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, paauglys atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Gali būti, kad bausmės už plėšimą negavęs Tadas pasijuto esąs nebaudžiamas ir todėl toliau gyveno nevaržydamas savo elgesio. Paauglį globojanti močiutė nepajėgė atitraukti anūko nuo jo „žygių“.
„Svieto lygintojai“
Tą birželio dieną visi 4 bičiuliai turbūt manė įvykdysiantys gerą darbą – už pažadėtą atlygį sugrąžinsiantys vienam pažįstamam vyrui pavogtą jo telefoną. Šis vyras paaugliams pasiskundė, kad telefoną pavogė benamis Audrius G., su kitais likimo draugais įsikūręs apleistame buvusio degtukų fabriko pastate.
Ketvertas „svieto lygintojų“, pasirengę „vykdyti teisingumą“, susitiko vėlų vakarą ir, nuėję į buvusį degtukų fabriką, pastato antrajame aukšte surado Audrių G. Su juo buvo ir dar keli benamiai, bet jie nesuvokė, kad veidus po gobtuvais slėpę paaugliai gali būti tokie žiaurūs ir negailestingi, jog už telefono vagystę „paskirtų“ mirties bausmę.
Audrius G. pasakė „teisėjams“, kad tą telefoną jis pardavė. Kam ir už kiek, neaiškino. Dėl to kilo ginčas, kurį pastiprino paauglių smūgiai ir spyriai benamiui į kojas, galvą, krūtinę. Sumuštas vyras buvo paliktas likimo valiai. Jaunieji smogikai patraukė savais keliais, o Audriaus G. likimo draugai buvo išgėrę, jau mieguisti, abejingi.
Rytą Audrius G. buvo aptiktas praradęs sąmonę. Benamiai iškvietė greitąją pagalbą, bet jų draugas ligoninėje netrukus mirė. Specialistai nustatė, kad mirtis vyrą ištiko dėl kelių stiprių smūgių į galvą visumos, kai šis sunkus sužalojimas komplikavosi kraujo išsiliejimu.
Nužudymą pradėjusiems tirti policininkams pirmiausia kryptį nurodė greitosios pagalbos medikai, kuriems vienas benamis buvo pasakęs, kad Audrių „labai žiauriai sumušė trys pacukai“ (tai yra jaunuoliai).
Švelnios bausmės Tie „pacukai“ pareigūnų buvo surankioti tik po beveik 3 mėnesių. Tyrimo pradžioje Karolis Š. ir Juozas M. kaltę kategoriškai neigė, o netrukus Juozas M. jau davė parodymus, bet teisme jis, vėl persigalvojęs, įtikinėjo, kad visa tai – tik policininkų padiktuota versija. Tadas M. iš pradžių daug pasakojo apie įvykį, o teisme jau nesutiko duoti parodymų ir kaltę neigė.
Savo vaikus teisme uoliai gynė jų tėvai – ne tik teigiamai charakterizavo (mokyklose jie apibūdinami neigiamai), bet ir tvirtino prisiminę, kad tomis birželio dienomis sūnūs padėjo jiems namie, daug dirbo, niekur nebuvo išėję.
Kaltinamųjų naudai liudijo ir įvairių ekspertizių išvados: po benamio nužudymo praėjus maždaug 3 mėnesiams, ant įtariamųjų drabužių ir batų nebuvo galima aptikti kokių nors dalelių, galėjusių tapti neginčytinais kaltės įrodymais.
Bet teismas vadovavosi anksčiau duotais kaltinamųjų parodymais, mažamečio liudytojo, kuris tik dėl jauno amžiaus nesėdo į teisiamųjų suolą, pasakojimu, kita bylos medžiaga ir pripažino visų trijų teisiamųjų kaltę dėl Audriaus G. nužudymo. Anksčiau reikalų su teisėsauga neturėję Karolis Š. ir Juozas M. nuteisti kalėti 5 metus, o kartą dėl plėšimo jau kliuvęs Tadas M. – 5,5 metų.
Paskelbus apie bausmes, visi 3 jaunuoliai palikti laisvėje, kol įsiteisės šis nuosprendis.
Kadangi nuteistųjų tėvai įsitikinę, jog jų vaikai nuteisti nepagrįstai, o tik esą pagal apkalbas ir šmeižtą, tai nė abejoti nereikia, kad ši byla dar bus atversta ir aukštesnės instancijos teisme. Čia kartu bus bandoma atsikratyti ir civilinių ieškinių Ligonių kasai bei nužudytojo dukrai ir broliui naštos, mat pagal Kauno apygardos teismo nuosprendį visi 3 nuteistieji turėtų solidariai sumokėti per 16 000 litų. Tiek nedaug todėl, kad, anot teismo, nusikalto būdami nepilnamečiai, dar neturėdami savo turto.
Trūksta namų šilumos
Ieškant priežasčių, kodėl nepilnamečiai tapo žudikais, pirmiausia akys nukrypsta į jų šeimas. Kai kurie faktai yra iškalbingi. Štai Juozo M. tėvas teisme teigė žinojęs, kad sūnus su draugais eina į apleistą buvusio degtukų fabriko teritoriją pasirinkti metalo laužo. Žinojo, kad ten gyvena benamių, kurie irgi suinteresuoti tuo pačiu metalo laužu – taigi galimi konfliktai su neretai girtais, neturinčiais ką prarasti, kovingais benamiais...
Dar keisčiau atrodo Karolio Š. motinos „išpažintis“ teisme: išsituokusi moteris papasakojo, kad po skyrybų su vyru jiedu pasidalino vaikus, tad Karolis liko gyventi su tėčiu; ir nors išsituokusi pora su vaikais gyvena tame pačiame name, bet mama sakė nieko nežinojusi apie Karolio laisvalaikį, nes ... su juo beveik nebendraujanti... Turbūt net ir psichologų nereikia, kad būtų aišku, jog toks susvetimėjimas vaiką tolina nuo šeimos, stumia į gatvę, kur jis gauna taip reikiamo dėmesio, tik ne iš tų, iš kurių reikėtų.
Anot Seimo nario Petro Gražulio, dėmesys vaikui pastaruoju metu vis mažėja. Štai tikras ūkininkas, tikėdamasis gero derliaus, pirmiausia gerai išpurena dirvą, tada ją tręšia, rauna piktžoles, prižiūri, laisto. „Taip turi būti puoselėjamas ir vaikas, kad ūgtelėjusiam jam nebūtų taip lengva pakelti ranką prieš žmogų, kaip lengva prispausti musę prie stiklo“, – sakė P. Gražulis.
Kitas Seimo narys, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius, irgi pastebėjęs, kad pastaruoju metu paauglių smurtas tapęs labai žiaurus, vedantis prie žmogaus mirties. „Padaugėję jaunimo įvykdytų žiaurių nusikaltimų, kurie net neturi rimtos priežasties, – teigė R. Šimašius. – Tiesiog yra žmonių su specifinėmis smegenimis. Beje, tikras faktas, kad net 85 procentai kalėjime atsidūrusių žudikų – tai žmonės, vaikystėje patyrę smurtą.“ Todėl pirmas vaistas, kovojant su paauglių žiaurumu, anot R. Šimašiaus, yra taika, šiltas bendravimas šeimose.
Tik faktai
Žiauraus elgesio jaunuolis (17 m.) neseniai priėjo liepto galą ir Vilniuje, kur savo mokykloje nuolat įžeidinėdavo bei terorizuodavo mokytoją ir bendraklasius, rašinėdavo žinutes, kuriomis įžeidinėjo ir grasino, net žadėjo susidoroti su mokytoja – nužudyti ją, sudeginti jos automobilį, išprievartauti jos vyrą, o savo bendraklasiui vaikinas grasino supjaustyti kaktą. Dėl to moksleivis sulaikytas.
Žiaurūs vaikai ir paaugliai (9 – 16 m.) šiurpina ir Klaipėdą. Mieste nuo vasaros siautėja neregėto įžūlumo nepilnamečių nusikaltėlių gauja: laužtuvais apsiginklavę paaugliai plėšia parduotuves, vagia kasos aparatus, pinigus, kramtomąją gumą, bandeles. Šie vaikai turi tėvus, namus, mobiliuosius telefonus ir kompiuterius, namie jie paklusnūs ir drausmingi, dažnai itin draugiški ir švelnūs. 2012 m. nepilnamečiai Lietuvoje buvo įtariami padarę 7,3 proc. visų ištirtų nusikalstamų veikų.
Pernai buvo nuteisti 1196 nepilnamečiai, iš kurių 127 – už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba liūdnai skelbia, kad Lietuvoje beveik 98 proc. jaunuolių yra delinkventinio elgesio – linkę pažeidinėti taisykles, elgesio normas.
Pastaraisiais metais daugėja nusikalstamas veikas padariusių merginų: 2006 m. merginos padarė 6,3 proc. visų išaiškintų nepilnamečių įvykdytų nusikalstamų veikų, o 2010 m. – jau 8,3 proc., 2011 m. – 9,5 proc., 2012 m. – 10,9 proc.
Irena ZUBRICKIENĖ
