Turto prievartavimas tarp nepilnamečių nėra toks dažnas nusikaltimas kaip vagystės ar viešosios tvarkos pažeidimai, tačiau išlieka opi problema. Dažniausiai reketo griebiasi 15–17 metų paaugliai. Pasitaiko, kad nusikalsta ir kur kas jaunesni vaikai.
Grasina susidoroti
Pareigūnai skundų apie turto prievartavimą sulaukia retokai, tačiau neslepia, kad tokių nusikaltimų yra kur kas daugiau. Juk ne visi nukentėjusieji kreipiasi.
Pareigūnai sako, kad turto prievartavimu dažniausiai užsiima įžūlūs, nusikalsti linkę paaugliai, įsivaizduojantys esą viršesni už kitus. Ir tai nepriklauso nuo jų turtinės padėties.
Jie aukų dažniausiai ieško tarp fiziškai silpnesnių vaikų ir tarp tų, kurie savo poreikiams iš tėvų gauna didesnes sumas. Iš pradžių toks vaikas jaukinamas, net vadinamas draugu.
„Bičiuliai“ paprastai paprašo paskolinti pinigų arba leisti paskambinti iš savo mobiliojo telefono, tik grąžinti skolos ar atiduoti aparato jie dažniausiai neskuba. Žada tai padaryti vėliau, o po dienos vėl reikalauja pinigų ar kokio brangesnio daikto. Savo tikslo siekiantys reketininkai aukoms grasina fiziniu susidorojimu, kitaip baugina.
Nusižiūri auką
Baimindamasis draugų būti pavadintas silpnu, išdaviku, nukentėjęs vaikas neretai bando pats susigrąžinti savo daiktus, bet užsitraukia tik didesnę jaunųjų reketininkų nemalonę. Vienintelis patarimas reketuojamam vaikui – nelaukti, kol išaugs „skola“, nugalėti baimę ir kreiptis į suaugusį žmogų, kuriuo jis labiausiai pasitiki.
Iš vaikų dažniausiai atimami pinigai, telefonai, grotuvai, elektroniniai žaidimai. Pareigūnų tikinimu, panašūs nusikaltimai padaromi jau pradinėse klasėse. Baudžiamoji atsakomybė už tokius nusikaltimus atsiranda tik nuo 16 metų. Jaunesni nusikaltėliai pabarami, o baudas už vaikų nepriežiūrą moka jų tėvai.
„Tikrų reketo atvejų tarp paauglių būna retai arba nukentėję vaikai nesikreipia į pareigūnus. Jei nusikalsta pradinukai, mes tai traktuojame kaip chuliganizmą, nes dažniausiai pirmiausia būna patyčios, smurto atvejai, paskui – pinigų ar daiktų reikalavimas“, – sako Panevėžio miesto policijos komisariato Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistė Renata Gustaitienė.
Paauglė reketavo mažametes
Prieš kelis mėnesius nuteista vienos Panevėžio mokyklos devintokė, penkiolikmetė, atimdavusi iš jaunesnių mokinių pinigus. Septintokę paauglė versdavo jai duoti po dešimt, dvidešimt ar penkiasdešimt litų. Nukentėjusioji už neįvykdytus reikalavimus buvo baudžiama fiziniu smurtu, gąsdinama trumposiomis žinutėmis, jai buvo grasinama susidoroti – nuvežus į mišką sumušti, pažeminti jos orumą.
Vyresnė moksleivė pati reikalaudavo pinigų arba nurodydavo tą daryti kitai mergaitei. Ji savo auką atakavo daugiau nei pusmetį. Nusikaltimai buvo sustabdyti tik įsikišus suaugusiesiems.
Panevėžiečio Tomo mama Lina džiaugiasi, kad apie sūnaus reketavimą sužinojo iš pažįstamos ir tam buvo laiku užkirstas kelias. Pasak jos, dvylikametis sūnus yra uždaro būdo, apie nesėkmes neskuba išsikalbėti.
„Jei jį kas nors ir užgauna, vaikas niekuomet nesiskundžia ir pats kovoja už save, todėl sužinoti, kas jam kelia nerimą, ar jis turi problemų, gana sudėtinga“, – sako Lina.
Reikalavo pinigų
Praėjusios vasaros pabaigoje keli to paties daugiabučio, kuriame gyvena Tomas, trejais metais vyresni vaikai pradėjo berniuko prašyti pinigų, grasino jį sumušti, jei nepildys reikalavimų. Berniukas delsė, todėl buvo tų vaikų įviliotas į automobilį ir išvežtas už miesto. Jam buvo pasakyta, kad jei ir toliau vengs duoti pinigų, jam gresia būti sumuštam.
„Veikiausiai apie tai nieko ir nebūčiau žinojusi, jei ne kaimynė, kuri iš savo dukters atsitiktinai sužinojo apie grasinimus. Tądien, kai sūnus keliomis valandomis vėliau grįžo į namus, aš jam papriekaištavau, tačiau jis taip ir nepasakė, kur užtruko. Pamaniau, kad buvo pas draugą“, – prisimena pašnekovė.
Lina prisipažino: kai sužinojo, kad jos vaikui grasinama, prašoma atnešti pinigų, pasišnekėjo su Tomu.
„Kai pasiteiravau, jis prisipažino. Paklausiau, kodėl man nieko nesakė, paaiškino bijojęs, kad vyresni vaikai man gali ką nors padaryti. Iš karto pagalvojau, kad reikia kreiptis į policijos pareigūnus, tačiau sūnus prieštaravo, – kalbėjo moteris. – Jis sakė nenorintis būti išdaviku, nes tada vyresni vaikai ims iš jo tyčiotis. Tada paklausiau, kurie berniukai iš jo prašė pinigų, ir sužinojusi nuėjau pas tų vaikų tėvus pasikalbėti.“
Panevėžietė tikino, kad jaunųjų reketininkų tėvai – supratingi žmonės, todėl pokalbis buvo produktyvus ir pinigų Tomo niekas nebeprašė.
Vaida REPOVIENĖ
