Lietuvos prokurorai paskelbė Baltarusijoje gyvenančio katalikų kunigo Juozo Bulkos. Jam yra pareikštas įtarimas dalyvavus Lietuvos gyventojų genocide. J. Bulkos pavardė figūruoja mažiausiai keliuose bylos epizoduose.
"Ne kartą kreipėmės teisinės pagalbos į Baltarusijos prokurorus, bet šie pagalbos nesuteikė, nes tai esą prieštarauja jų įstatymams", - sakė Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Alfredas Bacys.
Teismas dvasininkui skyrė kardomąją priemonę - suėmimą, todėl jei jis atvyktų į kurią nors Europos Sąjungos šalį, atsidurtų pareigūnų rankose.
"Viskas neteisinga. Kovojau su piktnaudžiavimu alkoholiu, o dabar jie man bando pripaišyti politinę bylą", - nuo kaltinimų ginasi J. Bulka. Jis teigė žinąs, "iš kur sklinda ši propaganda".
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) tinklalapyje rašoma, kad J. Bulka gimė 1925 m. Švenčionėlių r. Ripaičių k. ūkininkų šeimoje. Baigė 7 klases. Į ginkluotą antisovietinį pogrindį įsitraukė 1944 m. (buvo partizanų rėmėjas, vėliau - ryšininkas) ir partizanavo iki 1951 m. kovo 19 d., kai buvo suimtas. Tuo metu jis ėjo Vytauto partizanų apygardos štabo įgaliotinio ryšiams pareigas, turėjo slapyvardį Skrajūnas.
Suimtas J. Bulka esą iš karto sutiko bendradarbiauti su sovietų saugumu ir buvo užverbuotas agentūriniu slapyvardžiu Bimba. 1961 m. nuo bendradarbiavimo atleistas kaip praradęs ryšius.
Katalikų šventiku J. Bulka tapo tik 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Lenkijoje ir buvo paskirtas kunigauti į Baltarusiją, Vitebsko sritį. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka yra jį apdovanojęs Pranciškaus Skorinos medaliu "už ilgametę didvyrišką veiklą stiprinant dvasines vertybes ir propaguojant sveiką gyvenimo būdą".
Beje, prieš keletą metų J. Bulka, jau tuo metu ieškotas kaip liudytojas MGB veiklos byloje, palaimino keturis tuometinius Seimo narius, apsilankiusius Baltarusijoje.
