Dar 2009 metais dėl žiauraus elgesio su nepilnamečiais aštuoniems Vėliučionių vaikų socializacijos centro (VVSC) darbuotojams buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismo verdiktas šioje byloje paskelbtas tik prieš mėnesį.
Apskundė darbuotojas
Ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš VVSC auklėtinius buvo pradėtas ir įtarimai pedagogams bei šio centro direktorei Julijanai Mažuolytei, dirbusiai šioje įstaigoje daugiau nei 30 metų, buvo pateikti po to, kai apie tai viešai prabilo VVSC kurį laiką dirbęs Marius Kuprevičius, vėliau pagarsėjęs kaip aršus „kovotojas prieš pedofilus“ garsiojoje Garliavos pedofilijos istorijoje. Būtent jis tvirtino, kad VVSC darbuotojai smurtauja prieš vaikus ir net galimai seksualiai juos išnaudoja. Buvęs šio centro darbuotojas net kreipėsi į tuometę vaiko teisių apsaugos kontrolierę Rimantę Šalaševičiūtę.
Išgirdę tokius kaltinimus, tyrėjai ir Vilniaus apylinkės prokurorai ėmėsi darbo: buvo apklausti galimai smurtą ir pažeminimus patyrę paaugliai, pedagogai, kuriems buvo mesti kaltinimai žiauriu elgesiu su vaikais.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas ir M. Kuprevičius – jis kurį laiką VVSC dirbo kūno kultūros mokytoju. Vyras tvirtino, kad pamatęs, jog prieš vaikus yra naudojamas smurtas, bandė kalbėtis su direktore J. Mažuolyte, tačiau ši, girdi, nesileidusi į jokias kalbas, tad tarp jų kilo nesutarimai.
M. Kuprevičius tyrėjams teigė matęs kaip direktorė, nešina gumine lazda, išėjo iš medicinos punkto, iš kurio girdėjosi vieno paauglio aimanos.
Jis papasakojo ne tik apie centre įrengtą „karcerį“, bet ir apie galimai bent prieš vieną vaiką panaudotą seksualinę prievartą. Girdi, vaikas jam pasakojo, kad direktorės pavaduotojos giminaitis savaitgaliais vežasi jį į miestą, abu vaikšto po barus, geria alų, o kartą tas giminaitis net klausęs, ar šis nenorėtų užsidirbti pinigų už oralinį seksą...
Tačiau tyrimą atlikę pareigūnai nenustatė, kad prieš vaikus galėjo būti panaudota seksualinė prievarta. O vėliau teismui pritrūko įrodymų, jog VVSC darbuotojai būtų smurtavę prieš auklėtiniais, išskyrus vieną darbuotoją...
Smurtas ir „karceris“
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta bent 12 nukentėjusių paauglių, kurie papasakojo, kad centre ilgą laiką veikė nelegalus „kalėjimas-karceris“ nepaklusniems nepilnamečiams. Oficialiai toji patalpa buvo vadinama poilsio kambariu. Į „karcerį“, pasak vaikų, jie buvo uždaromi išrengti iki apatinių kelnaičių, laikomi pusbadžiu, nusilengvinti tekdavo į kibirą. Tiesa, nakčiai miegoti jiems būdavo leidžiama sugrįžti į savo kambarius.
Be to, pasak paauglių, jie būdavo mušami diržu, daužomi gumine lazda, šluota ir rankomis, nepaklusniausiųjų galvos būdavo murkdomos į unitazą, juos apšaukdavo „daunais“ ir „debilais“. Vaikai skundėsi ir kad gaunami laiškai buvo cenzūruojami, o siuntiniai iš namų juos pasiekdavo atplėšti, pavėluotai, su jau sugedusiais maisto produktais.
Kai kurie paaugliai tvirtino, kad nepabėgtų iš centro, jie buvo rakinami antrankiais prie radiatoriaus, o atvykusių tėvų neleisdavo su jais pasimatyti.
Direktorė J. Mažuolytė buvo kaltinama spardžiusi ir mušusi VVSC globotinius, į galvas laidžiusi net gėlių vazonus, be to neva jos sodyboje vaikai turėję dirbti įvairius ūkio darbus, už kurių atlikimą direktorė jiems atsilygindavusi tik saldainiais.
Kaltinimai – aštuoniems
Ikiteisminį tyrimą atlikusi Vilniaus apylinkės prokuratūra dėl prieš vaikus panaudoto fizinio smurto ir neteisėto laisvės atėmimo įtarimus pateikė buvusiai centro direktorei J. Mažuolytei, buvusiam centro Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėjui Alvydui Alimui, auklėtojui Algiui Dranickui.
Buvę centro direktorės pavaduotoja Eurika Chodosevičienė, mokytojai Petras Trepeka, Algirdas Kirkilis, buvusi socialinė pedagogė Edita Kobernik ir auklėtojas Janas Šibakovskis buvo apkaltinti tik dėl fizinio skausmo vaikams sukėlimo.
Teisme tiek direktorė, tiek jos pavaduotoja neigė kaltinimus ir tvirtino, kad buvo apšmeižtos ir pažemintos tik dėl to, kad buvo sužinota, jog centre įsidarbinęs M. Kuprevičius buvo ne kartą teistas ir VVSC vadovė paprašė jo išeiti iš darbo. Pasak J. Mažuolytės, tuomet ir prasidėjo puolimas ne tik prieš centro vadovus, bet ir prieš kitus darbuotojus, kaip keršto įrankį pasitelkiant vaikus.
Įvykdė egzekuciją
Kol vyko ikiteisminis tyrimas dėl pedagogams iškeltų kaltinimų ir bylos nagrinėjimas teisme, net penki iš nukentėjusiųjų patys įvykdė nusikaltimus, 3 buvo pasodinti į teisiamųjų suolą, išklausė teismo nuosprendžius, kiti dar laukia teismo verdikto.
Apie vieną žiauriausių VVSC auklėtinių įvykdytą nusikaltimą „Akistata“ neseniai rašė. Priminsime, jog šių metų liepos pradžioje Vilniaus apygardos teismas dėl itin žiauraus 15-mečio nužudymo (pabėgę iš VVSC paaugliai, apsvaigę nuo alkoholio sumušė savo bendraamžį, o kai šis prarado sąmonę, nutempė į Vėliučionių smėlio karjerą, kur į jį svaidė akmenis, o vėliau gyvą užkasė smėlyje, ant viršaus užversdami didelius akmenų luitus, kad sumuštasis negalėtų ištrūkti – nuo patirtų sužalojimų paauglys mirė vietoje), plėšimų bei vagystės už grotų pasiuntė pilnametystės jau sulaukusius Vytautą Meilūną, Jevgenijų Voronovičių nepilnametį Dmitrijų M. Dar vieno šioje egzekucijoje dalyvavusio Evaldo Maziliausko byla išskirta į atskirą, nes pareigūnams nesiseka jo surasti.
Kadangi labai sunkiais nusikaltimais kaltinami jaunuoliai nusikaltimų darymo metu buvo nepilnamečiai, tai teismas tegalėjo juos nuteisti ne ilgesne nei 10 metų laisvės atėmimo bausme.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad dar pilnametystės nesulaukęs Dmitrijus M. dėl nužudymo, vagystės ir plėšimo už grotų turėtų praleisti 7 metus. Bausmę atlikti jis pasiųstas į Kauno nepilnamečių pataisos namus.
V. Meilūnas pripažintas kaltu ir dėl nužudymo, ir dėl plėšimų, o kadangi jis nėra atlikęs anksčiau paskirtosios bausmės, tai 9 metų laisvės atėmimo bausmė pailgėjo dar pusmečiu. J. Voronovičių teismas taip pat pripažino kaltu dėl nužudymo, plėšimų bei grasinimo nužudyti ir paskyrė 8 su puse metų laisvės atėmimo bausmę.
Dviems per plėšimus nukentėjusiesiems žmonėms teismas priteisė beveik 1000 litų turtinės žalos. Ją turės atlyginti VVSC, kuris buvo atsakingas už šiuos nepilnamečius.
Vilniaus apygardos teismo paskelbtas nuosprendis dar neįsiteisėjęs – nuteistieji jį skundė apeliacine tvarka.
Kaltas – tik vienas
Į teismo salę surakintomis rankomis atvesti prieš keletą metų davę parodymus, kad VVSC direktorė J. Mažuolytė bei šio centro darbuotojai prieš juos smurtavo, buvę šio centro auklėtiniai, ko gero, nesitikėjo tokio teismo verdikto – jų buvę skriaudėjai išteisinti!
Kaltu buvo pripažintas tik vienas – auklėtojas Janas Šibakovskis. Jis privalės neatlygintinai atidirbti 50 valandų sveikatos priežiūros įstaigose. Teismas nusprendė, jog pakanka įrodymų, kad šis pedagogas vienam auklėtinių išmušė dantį.
Tokiu verdiktu stebėjosi jo kolegos bei buvusi VVSC direktorė, šiuo metu Vėliučionių kaimo mokykloje etiką dėstanti J. Mažuolytė. Pasak pedagogės, paauglys buvo nuvežtas pas odontologą, kuris nenustatė jokių sužalojimų.
Visi kiti kaltinamieji buvo išteisinti, nes teismas laikė, kad nebuvo surinkta jokių jų kaltę patvirtinančių įrodymų – kaltinimai pedagogams buvo grindžiami tik mokinių pasakojimais.
Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dar galima skųsti apeliacine tvarka – tą daryti galės tiek prokuratūra, tiek nukentėjusiaisiais pripažinti dabar jau pilnamečiai centro auklėtiniai. Už patirtą smurtą jie savo buvusiems pedagogams buvo pareiškę ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nesutramdomi paaugliai
Nuklydusiems šunkeliais nepilnamečiams – girtuoklėliams, valkatatėlėms, plėšikėliams ir kitokiems mažiesiems nusikaltėliams – yra numatyta nemažai auklėjamojo poveikio priemonių neatimant jiems laisvės už padarytus nusikaltimus. Kai šios priemonės nebepadeda, jie siunčiami į socializacijos centrus.
Lietuvoje yra įkurti 6 vaikų socializacijos centrai, skirti paaugliams, kurie linkę daryti nusikaltimus, valkatauja, nesimoko ir apskritai nepaiso jokių moralės normų. Į tokius centrus pasiųsti nesutramdomi pramuštgalviai turi visas sąlygas įgyti bendrojo išsilavinimo pagrindus, yra galimybė mokytis pagal pirminio profesinio rengimo, taip pat ten dirbantys pedagogai ir socialiniai darbuotojai turėtų padėti vaikui „ateiti į protą“ – suvokti gyvenimiškąsias vertybes. Tik ar visada dažniausiai asocialiose šeimose gyvenę vaikai šito nori? VVSC pavyzdys rodo, kad kartais paaugliai pabėga iš tokio centro, girtauja, vartoja kvaišalus, užpuldinėja, apiplėšinėja žmones ir net ryžtąsi žmogžudystei.
Svarbu – kolektyvas
Anot ilgametę patirtį turinčio Gruzdžių vaikų socializacijos centro direktoriaus Henriko Gaidamavičiaus, kuris net du dešimtmečius vadovauja šiam centrui, kad nevyktų panašūs dalykai, kaip kad įvyko VVSC, svarbiausi yra du dalykai: tai atidus visų darbuotojų parinkimas ir sistema, pagal kurią dirbama. „Vaikai į socializacijos centrus atsiunčiami tik tuomet, kai išbandomos kitos įvairiausios auklėjimo poveikio priemonės, – sakė direktorius. – Jei mažasis nusikaltėlis nelanko jam paskirto Vaikų dienos centro, jei nebendrauja su psichologais, kad pakeistų savo elgesį, tuomet Vaiko gerovės komisijos suruošia dokumentus ir pateikia juos teismui. Ir tik teismas nusprendžia ar vaikas bus siunčiamas į socializacijos centrą. Taigi, mums atvežami anaiptol ne angelėliai, tačiau tam ir yra darbuotojai, kurie turi padėti tiems paklydusiems vaikams susivokti“.
Direktorius tikina, jog iš jo vadovaujamo Gruzdžių vaikų socializacijos centro jau treji metai nėra pabėgęs nei vienas auklėtinis. „Ir nėra pas mus jokių „karcerių“, nerakiname jų ir prie radiatorių, – sakė H. Gaidamavičius. – Tiesiog yra pasišventę sunkiam darbui darbuotojai ir vaikai, kuriems nuo pat pradžių yra paaiškinama, kad laisvėje jie gyveno pagal savas taisykles, o nuo šiol jie privalės laikytis socializacijos centre nustatytų taisyklių“.
Direktorius džiaugiasi, jog pavyko išgyvendinti rūkymą – nerūko nei vaikai, nei darbuotojai. „Kai kas iš auklėtinių, žinoma, pabandė paslapčia užsitraukti dūmą, tačiau aš pasakiau – kol esi nepilnametis, rūkyti draudžiama. Rašyk prašymą ministrui – jei šis leis, savo rankomis įrengsiu suoliuką, ant kurio galėsite traukti dūmą“, – dėstė savo poziciją H. Gaidamavičius. Direktorius įsitikinęs, jog ten, kur leidžiama rūkyti, ten prasideda reketas, vėliau – reikia alaus, mergaičių ir viso kito...
Paklaustas, ar apie centrą nesišlaisto visokie kvaišalų platintojai – kas, deja, dažnai pasitaiko, direktorius patikino, jog centro darbuotojams labai padeda Šiaulių rajono policijos pareigūnai. „O ir aš pats – Gruzdžiuose gimęs ir užaugęs, žinau kiekvieną užkaborį, tad pasislėpti ir ką nors negero suregzti nėra lengva“, – aiškino H. Gaidamavičius.
Tik faktai
Nors šalyje ir pristeigta įvairių komisijų bei centrų, išsijuosia dirba policijos pareigūnai, tačiau Lietuvos statistikos departamentas pateikia visai nedžiuginančius duomenis: nuo 2010 metų nepilnamečių įvykdomos nusikalstamos veikos nemažėja – per metus mažieji nusikaltėliai jų padaro daugiau nei 3000. Dažniausiai įvykdomi nusikaltimai – vagystės (2013 metais –1181), plėšimai (203), nusikaltimai susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (62), viešosios tvarkos pažeidimai (370).
Vaikai į socializacijos centrus priimami savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens dėl vidutinės priemonės priežiūros skyrimo sprendimu, turint teismo leidimą.
Vaikai į socializacijos centrus priimami nuo 14 metų. Vaikai, neturintys 14 metų, išimties tvarka, gali būti priimami, kai šių vaikų elgesys kelia realų pavojų kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
AKISTATA
