Geriausias ginklas – prevencija
Pastatų izoliacijos ekspertas Andrius Buska teigia, jog efektyviausias ginklas kovojant su pelėsiu yra prevencija, o ne bandymas dorotis su pasekmėmis.
„Kiekviename statinyje neišvengiamai yra drėgmės, o kai yra drėgmės, yra ir pelėsio rizika. Svarbu apgalvoti, kaip pastatas ir atskiros jo erdvės kvėpuos, ar nesusidarys drėgmę kaupiančios zonos ir kaip tai išspręsti. Kai kalbame apie kokybišką izoliaciją ir šiltinimo medžiagas, galbūt net nepagalvojame, kad ir jos gali saugoti nuo pelėsio atsiradimo ir plitimo“, – aiškina „ROCKWOOL“ techninis vadovas Andrius Buska.
Jo teigimu, patalpų viduje drėgmę galima pamatuoti, dažniau jas vėdinti, pelėsį bandyti naikinti fungicidais. Tačiau pasirinkus netinkamas izoliacijos bei apšiltinimo medžiagas, pelėsio sporos gali nukeliauti iki statinio konstrukcijų, taip užkrėsdamas giliausias pastato vietas, kurias įmanoma pasiekti nebent per rekonstrukciją.
„Kova su pelėsiu yra nemaloni, sunki ir brangi. Vien vonios kambario ir sanitarinių mazgų perdarymas, sandarinimas bei izoliavimas gali kainuoti keturženklę sumą. Tačiau jei pelėsio užkratas jau yra pasiekęs giliausius pastato sluoksnius, tai yra kova su vėjo malūnais, nes pelėsis linkęs atsinaujinti, jo sporos sėjasi toliau, ypač jei sąlygos joms daugintis išlieka palankios. Todėl jau projektuojant, statant pastatą reikia tai apgalvoti“, – sako A. Buska.
Vienas pagrindinių astmos sukėlėjų
Pagrindiniai požymiai, jog atsirado alergija pelėsiui, yra nosies kimšimasis, čiaudulys, kosėjimas, ašarojančios akys, o tai dažnai palaikoma peršalimu, nes nesusisieja su jokiu aiškiu aplinkos dirgikliu.
Europoje kas dešimtas vaikas astma suserga dėl pelėsio namuose, tuo tarpu JAV kas dešimtas gyventojas yra alergiškas pelėsiui.
Dažniausiai pelėsis atsiranda drėgniausiose, rečiausiai vėdinamose būsto vietose – vonios kambaryje, rūsyje. Neretai jis užsiveisia prie vamzdžių, oro kondicionierių ar šiukšliadėžių, duše, už drabužių skalbyklių, retai atitraukiamų baldų.
„Dar vienu pelėsio vešėjimo šaltiniu tampa populiarėjantis patalpų šiltinimas iš vidaus, ypatingai daugiabučiuose, kur sunku rasti bendrą kompromisą dėl viso namo apšiltinimo. Savomis jėgomis apšiltinant būstą neįvertinama, kad iki šiol šildyta siena gali atsidurti žemos temperatūros zonoje, ims kauptis drėgmė. Todėl verta rinktis atsparias drėgmei, kvėpuojančias medžiagas – akmens vatą bei išsiaiškinti visas proceso subtilybes, dirbti kruopščiai, nepalikti oro tarpų“, – teigia A. Buska.
