Net praėjus daugiau kaip 20 metų nuo nepriklausomybės atkūrimo, į Seimą išrinkti parlamentarai naudojasi privilegijomis ir taip pabrėžia, kad yra pranašesni už paprastus Lietuvos piliečius.
Vis dėlto kartkartėmis kildavęs visuomenės nepasitenkinimas, skandalai ir ekonomikos krizės privertė Seimą atsisakyti dalies privilegijų. Parlamentarams kiekvieną mėnesį mokamas atlyginimas, priklausantis nuo pareiginės algos koeficiento ir Seimo nario darbo stažo. Kuo daugiau kadencijų parlamentaras dirbo parlamente, tuo didesnį atlyginimą jis gauna.
Alga skiriasi tūkstančiais litų
Pavyzdžiui, Seimo pirmininko Vydo Gedvilo alga, neatskaičius mokesčių, siekia 9 195 litus. Kadangi V. Gedvilo darbo stažas Seime siekia jau devynerius metus, jam prie algos priskaičiuojamas 828 litų priedas. Iš viso parlamento vadovo mėnesinis uždarbis siekia 10 023 litus.
Šiek tiek mažiau už V. Gedvilą uždirba buvęs premjeras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius.
Kadangi eina TS-LKD frakcijos, apimančios 33 parlamentarus, seniūno pareigas, jo mėnesinis atlyginimas siekia 7 630 litų. Tačiau opozicijos lyderiui priklauso vienas solidžiausių priedų parlamente už darbo stažą.
A. Kubiliaus darbo stažas Seime jau persirito per 20 metų, todėl jam kiekvieną mėnesį priklauso 1 602 litų priedas. Bendras buvusio premjero mėnesinis darbo užmokestis siekia per 9 200 litų.
Ką tik į Seimą patekusio parlamentaro atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 6 910 litų. Šiems naujokams priemokos už darbo stažą bus pradėtos skaičiuoti tik po trejų darbo Seime metų. Tada jiems kiekvieną mėnesį priklausys 207 litų priedas.
Nuo 2009 metų sausio 1-osios iki tų pačių metų liepos 31 dienos eilinio parlamentaro alga buvo gerokai didesnė ir siekė beveik 7 300 litų, tačiau nuo 2009-ųjų rugpjūčio 1 dienos pareiginis atlyginimas valstybės tarnautojams buvo sumažintas nuo 475 iki 450 litų. Šiuo metu eilinio Seimo nario pareiginės algos koeficientas siekia 15,36.
A. Kubilius – tarp taupiausių
Parlamentarams ne tik mokamas darbo užmokestis, bet ir kompensuojamos išlaidos parlamentinei veiklai. Šiai veiklai kiekvieną metų ketvirtį skiriama 6 430 arba 2 143 litai per mėnesį.
Vieni Seimo nariai šiuos pinigus skiria susimokėti už automobilio eksploataciją, techninę priežiūrą ir remontą, kanceliarines prekes, kiti – už gėles ir suvenyrus, treti – už naršymą internete.
2012 metų trečiąjį ketvirtį parlamentinėms išlaidoms skirtus pinigus iki paskutinio cento išnaudojo 74 Seimo nariai. Bendrai šioms išlaidoms minėtą ketvirtį iš valstybės iždo buvo atseikėta per 835 tūkst. litų.
Parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis 2012-ųjų trečiąjį ketvirtį visiškai nepasinaudojo tik Česlovas Vytautas Stankevičius. Į naujos kadencijos Seimą jis nekandidatavo.
Tam tikru kuklumu pasižymėjo ir buvęs susisiekimo ministras, liberalas Eligijus Masiulis (per ketvirtį išleido 2 341 litą), socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė (2 885 litus) ir dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius (2 874 litus). Labiausiai mokesčių mokėtojų pinigus taupė buvęs ministras pirmininkas A. Kubilius (išleido tik 1 705 litus). Tiesa, tuo metu jis gaudavo ir premjero atlyginimą.
Parlamentinei veiklai iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 3,3 mln. litų.
Anksčiau tokios atskirties nebuvo
Anksčiau Seimo narių pareiginės algos koeficientas būdavo prilyginamas tuo metu galiojančiai minimaliai mėnesinei algai (MMA). Todėl, pavyzdžiui, per 2000–2004 metų Seimo kadenciją, kai šalyje MMA siekė 430 litų, eiliniai parlamentarai, neatskaičius mokesčių, gaudavo 4 085 litus. Tuo metu Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis siekė apie 970 litų ir buvo maždaug keturiskart mažesnis nei Seimo nario alga.
Šiuo metu vidutinis atlyginimas sudaro apie 2 200 litų ir yra tris kartus mažesnis nei parlamentaro atlyginimas. Tačiau dabartiniai politikai labiau geidžia pinigų nei dirbusieji 1990 metais, kai buvo atkuriama šalies nepriklausomybė.
Pavyzdžiui, 1990 metais eilinių Aukščiausiosios Tarybos (AT) deputatų alga siekė 500 rublių, dar 200 rublių jie kaip priedą gaudavo komandiruotėms ir kitoms išlaidoms. Tuo metu vidutinė alga siekė tik 301 rublį ir buvo vos 2,3 karto mažesnė už deputato atlyginimą.
AT deputatų atlygis buvo susietas su vidutine mėnesine alga, vėliau su MMA. Šiuo metu parlamentarų atlyginimas susietas su pareigine alga, kuri politikų sprendimu gali arba didėti, arba mažėti.
Seimo kanceliarijos duomenimis, parlamentarų darbo užmokesčiui 2011 ir 2012 metais buvo panaudota po maždaug 12,7 mln. litų. Seimo kanceliarija „Balsas.lt savaitei“ tikino neturinti informacijos, ar per 22 nepriklausomybės metus buvo bent vienas Seimo narys, kuris būtų atsisakęs parlamentaro atlyginimo, nors panašių pareiškimų visuomenė yra girdėjusi.
A. Salamakinas: „Liko sovietmečio atgyvena“
Šešias kadencijas Seime be pertraukų dirbęs A. Kubilius tikino, kad Lietuvoje pasirinktas tautos išrinktųjų finansavimo modelis niekuo nesiskiria nuo kitų Europos Sąjungos valstybių.
„Aišku tik tai, kad atlyginimais ir parlamentinei veiklai skirtais pinigais turime naudotis skaidriai. Džiaugiuosi, kad, pavyzdžiui, nuo 2008 metų Seimo nariai privalo deklaruoti, ką įsigijo už parlamentinei veiklai skirtas lėšas“, – aiškino A. Kubilius.
Pašnekovas pridūrė, kad vien dėl prievolės deklaruoti nebepasitaiko juokingų ir skandalingų atvejų, kai parlamentarai už valstybės lėšas perka puodukų rinkinius ar knygas.
Iki 2008 metų pabaigos Seimo nariai parlamentinei veiklai kiekvieną mėnesį gaudavo per 2 000 litų ir už juos nereikėdavo atsiskaityti. Vis dėlto, kaip teigia ilgametis Seimo narys Algimantas Salamakinas, visų privilegijų parlamentarai iki šiol neatsisakė.
„Konstitucija garantuoja Seimo nariui išlaidų atlyginimą, jei jos susijusios su parlamentine veikla, bet valstybė kažkodėl apmoka ir Seimo bendrabutyje gyvenančių Seimo narių komunalines paslaugas, nors tai su parlamentine veikla nėra susiję, – sakė A. Salamakinas. – Maža to, valstybė apmoka ir parlamentaro šeimos narių komunalines paslaugas, nes paprastai Seimo narys iš kito rajono į Vilnių atsikelia su visa šeima.“
Socialdemokratas šią Seimo nariams suteiktą privilegiją pavadino sovietmečio atgyvena, kurios būtina atsisakyti. „Daugiau tų privilegijų kaip ir nėra, o kitose valstybėse parlamentarai gauna keliskart ar net dešimtis kartų didesnius atlyginimus nei mūsų Seimo nariai“, – pridūrė A. Salamakinas.
Tarnų armija dar išaugo
Šiuo metu pagrindinės politikų privilegijos yra parlamentinei veiklai skirtų išlaidų kompensavimas ir galimybė gyventi Seimo bendrabutyje. Ankstesnių kadencijų parlamentarai gyveno prabangoje.
1991 metų AT nutarimu, kurį pasirašė Vytautas Landsbergis, tuomečiai deputatai turėjo teisę be eilės gauti viešbutį ir medicinos pagalbą bet kurioje gydymo įstaigoje, lyg būtų neįgaliausi Lietuvos piliečiai. Taip pat jiems būdavo leidžiama nemokamai važiuoti visų rūšių keleiviniu transportu, išskyrus taksi.
AT deputatai netgi gaudavo honorarus už „ekspertinį darbą rengiant įstatymų projektus“, bet vėliau šiuos honorarus pakeitė kompensacijos už darbą Seimo komitetuose ir komisijose.
Anksčiau Seimo nariai aktyviai naudodavosi ir valstybei priklausančių poilsinių paslaugomis geriausiuose Lietuvos kurortuose.
AT deputatai galėjo nesinervinti, jei nebus išrinkti kitai kadencijai, nes „pasibaigus įgaliojimams deputatas turi teisę grįžti į ankstesnįjį darbą, o jeigu nėra galimybės – jam suteikiamas kitas lygiavertis darbas toje pačioje arba, deputatui sutinkant, kitoje darbovietėje“.
Į naująjį Seimą nepatekę buvę parlamentarai, tokie kaip Antanas Nedzinskas, apie panašias „garantijas“ galėtų tik pasvajoti, nes grįžti jie neturi kur. Tiesa, buvę Seimo nariai gauna iki 6 mėnesinių vidutinių atlyginimų išeitinę išmoką. Pavyzdžiui, niekuo Seime nepasižymėjusiam A. Nedzinskui priklausė dviejų mėnesių, t. y. maždaug 14 tūkst. litų, kompensacija.
Be kita ko, dabartiniai tautos išrinktieji ne tik gauna solidžius atlyginimus bei priedus – valstybė jiems pasamdo gausų būrį padėjėjų.
Šiuo metu parlamentarams talkininkauja per 400 padėjėjų-sekretorių. Vidutinis šių pagalbininkų atlyginimas (neatskaičius mokesčių) siekia apie 2 500 litų per mėnesį. Seimo narys gali turėti tris padėjėjus.
Nereikia pamiršti, kad visą tautos šventovę aptarnauja gausi Seimo kanceliarijos darbuotojų armija, kuri per du dešimtmečius padidėjo daugiau kaip 60 proc. 1991 metais Seimo kanceliarijoje darbavosi tik 302 tarnautojai, tai 2012 metų pabaigoje čia jau plušo 485 darbuotojai.
TIK FAKTAI
1991 metų sausio 8 dieną atsistatydindama iš premjero posto Kazimiera Prunskienė paskutinę darbo dieną paskyrė sau naujutėlaitį automobilį „Volga“.
1992–1996 metais Seimo nariai galėdavo nemokamai naudotis visų rūšių keleiviniu transportu, išskyrus taksi.
Šiuo metu parlamentarų atlyginimams kiekvienais metais reikia maždaug 12,7 mln. Apie 3,3 mln. litų reikia parlamentinės veiklos išlaidoms kompensuoti.
Seimo kanceliarijos darbuotojų skaičius labiausiai išaugo 1992 metų pabaigoje – beveik per dvejus metus tarnautojų skaičius padidėjo nuo 302 iki 459.
Šiuo metu Seimo bendrabutyje gyvenančių parlamentarų ir jų šeimų narių komunalines paslaugas apmoka valstybė, nors už tai jie turėtų susimokėti patys.
