Teisėjų etikos ir drausmės komisija nusprendė iškelti drausmės bylą Panevėžio apygardos teismo teisėjui Arnoldui Šukaičiui. Tai jau ne pirmoji šiam teisėjui iškeliama drausmės byla. A. Šukaičio pavardė vis sušmėžuoja ten, kur kontrabanda ir kyšiai...
Panevėžio apygardos teismo teisėjo A. Šukaičio pavardė dar 1998 metais pirmą sykį šmėkštelėjo vienoje stambiausių baudžiamųjų bylų dėl spirito kontrabandos. Būtent šios bylos nagrinėjimo metu išryškėjo jo palankumas kontrabandininkams.
118 000 litrų spirito, išvežto Iš Klaipėdos terminalų, „užstrigo" Lietuvoje – spiritas buvo sulaikytas Raseinių rajone. Tuo tarpu per Saločių pasienio postą važiuojantys sunkvežimiai buvo įregistruojami žurnale kaip tą spiritą tranzitu esą gabenantys į Sankt Peterburgą. Čia dirbantys „savi žmonės“ už atitinkamą atlygį talkindavo kontrabandininkams. Nustatyta, jog valstybei padaryta beveik 5 milijonų litų žala.
Į teisiamųjų suolą tuomet sėdo net 17 kaltinamųjų: trys muitinės darbuotojai, taip pat policininkai, verslininkai. Šią bylą nagrinėjo būtent A. Šukaitis. Šiaip ar taip, nė vienas iš 17 įtariamųjų nebuvo nubausti įkalinimo bausmėmis. Kadangi nuosprendį prokuratūra apskundė, aukštesnių instancijų teismai A. Šukaičio priimtą nuosprendį panaikino ir išteisintus asmenis nuteisė kalėti. O teisėjui, kuris buvo paleidęs būrį nusikaltėlių, nė plaukas nuo galvos nenukrito.
Varnas varno... neišduoda
2003 metais nuskambėjo garsioji teismo pirmininkų byla – kaip paaiškėjo, tuometinis Lazdijų apylinkės teismo pirmininkas Arvydas Gudas su kolegomis Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkais Dariumi Japertu bei Palmyra Linkevičiene buvo surengę kontrabandininko Viliaus Karaliaus ir jo sėbrų „išlaisvinimo operaciją“.
Vėliau visi trys „operacijos“ dalyviai teismų pirmininkai šiaip ne taip buvo iškrapštyti iš teismų sistemos. O štai Panevėžio apygardos teisėjas A. Šukaitis, atmetęs prokurorų skundą ir sunkiu nusikaltimu įtariamam V. Karaliui bei jo sėbrui A. G. Rimšai neskyręs kardomosios priemonės (priėmęs neskundžiamą nutartį), iš balos išlipo sausas. Jį išgelbėjo kolega D. Japertas, atsisakęs ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog prašė A. Šukaičio pagelbėti nusikaltėliams.
Seimas pasigailėjo
2009 metų pavasarį tuometinis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas paprašė Seimo dviem Panevėžio apygardos teismo teisėjams – Rimantui Savickui bei Arnoldui Šukaičiui – panaikinti teisinę neliečiamybę.
„Ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys liudija, kad Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų teisėjas R. Savickas ir jo kolega A. Šukaitis piktnaudžiavo tarnyba“, – sakė Seimo nariams A. Valantinas.
Už naudingus Irenai Kleivienei bei bankroto administratoriui Algiui Kleivai priimtus sprendimus R. Savickas su A. Šukaičiu „paėmė 490 litų vertės automobilio padangas, kurios buvo uždėtos ant teisėjų medžioklei naudojamo automobilio ratų, bei alkoholinių gėrimų“.
Tačiau Seimo nariai principingi buvo tik R. Savicko atžvilgiu – buvo duotas sutikimas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Teisėjui R. Savickui iškelta baudžiamoji byla dabar jau yra pasiekusi teismą.
Na o A. Šukaičio teisinė neliečiamybė nebuvo panaikinta. Jam tebuvo iškelta drausmės byla, kurią nagrinėjo Teisėjų garbės teismas.
Kalbama, jog buvo apsilankyta pas kai kuriuos Seimo narius ir paprašyta A. Šukaičio „neliesti“. Buvo nutarta paaukoti „mažiau nusipelniusį“ ir, kai kurių kolegų teigimu, labai išpuikusį, arogantišką R. Savicką.
Rado užtarėjų
Na o A. Šukaitis Teisėjų etikos ir drausmės komisijai aiškinosi, jog nagrinėdamas tik baudžiamąsias bylas jis niekaip negalėjęs įtakoti jokių civilinių bylų (šiuo atveju – bankroto) baigčių. Jis pripažino, jog su I. Kleiviene ir jos mirusio vyro broliu Algiu Kleiva pažįstamas seniai. I. Kleivienė po vyro mirties tapo „Alantos“ medžiotojų būrelio, kuriam priklauso tiek A. Šukaitis, tiek R. Savickas, vadove. Su šiais žmonėmis, girdi, jis bendraujantis įvairiomis progomis, nes jie esą draugai.
Išklausiusi A. Šukaičio argumentų Etikos ir drausmės komisija nutarė, jog teisėjas nesugebėjo tvarkyti savo asmeninio gyvenimo taip, kad nenukentėtų teismo interesai ir teisėjo reputacija – buvo pažemintas teisėjo vardas ir pakenkta teismo autoritetui. Tad nutarta iškelti drausminę bylą. Galiausiai Teisėjų garbės teismas teisėjui A. Šukaičiui paskyrė tik menką drausminę nuobaudą – pareiškė pastabą.
Mat savo kolegą išsijuosę gynė ne tik Panevėžio apygardos teismo pirmininkas V. P. Meidus, bet ir Teisėjų garbės teismo narys Viktoras Kažys – Apeliacinio teismo teisėjas, kuris 2008 metais išteisino dėl kontrabandos nuteistus garsiojo kontrabandininko Viliaus Karaliaus bendrininkus Gintarą Simanyną ir Valdą Sutranavičių. Jiedu buvo ne tik išteisinti – dargi atgavo ir 140 000 svarų sterlingų už parduotas užsienyje cigaretes, ir mikroautobusą.
Trečias kartas nemeluos?
Šį kartą į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją kreipėsi Generalinė prokuratūra ir Seimo narys Petras Luomanas. Generalinė prokuratūra savo teikime nurodė, kad teisėjas A. Šukaitis pažįstamam asmeniui – minėtajam A. Kleivai – padėjo surašyti procesinį dokumentą teismo nagrinėjamoje byloje ir taip pažeidė Teisėjų etikos ir drausmės kodeksą.
O Seimo narys P. Luomanas Etikos ir drausmės komisijai apskundė A. Šukaičio elgesį. Mat kai Seimo plenariniame posėdyje ir laikinosios Seimo komisijos posėdyje buvo sprendžiamas teisėjo imuniteto panaikinimo klausimas, A. Šukaitis neprieštaravo būti apklausiamas kaip liudytojas teisėjui R. Savickui iškeltoje baudžiamojoje byloje, o kai į jį kreipėsi prokurorai, parodymus duoti atsisakė.
Kaip praneša Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vadovė Živilė Babkin, Etikos ir drausmės komisijos posėdyje dalyvavęs teisėjas A. Šukaitis pripažino, kad savo draugui jis padėjo kompiuteriu atspausdinti procesinį dokumentą, tačiau tvirtino, kad A. Kleivos nekonsultavęs – tai buvusi tik „techninė pagalba“.
Dėl neįvykdytų viešų pažadų Seimo plenariniame ir laikinosios Seimo komisijos posėdžiuose A. Šukaitis teigė, kad prokurorai norėję jį apklausti dėl kitokių aplinkybių, nei jis buvo manęs, todėl pasinaudojęs teise atsisakyti liudyti prieš save ir parodymus duoti atsisakęs.
Taigi Teisėjų etikos ir drausmės komisija nusprendė iškelti teisėjui A. Šukaičiui drausmės bylą, nes minėto pobūdžio pagalbą proceso dalyviams įvertino kaip veiksmą, turintį etikos pažeidimo požymių. Teisėjo elgesį, kai viešai įsipareigota duoti liudytojo parodymus baudžiamojoje byloje, o vėliau pažadas neįvykdytas, komisija irgi įvertino kaip netinkamą etikos požiūriu.
Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
