Sigitas Stasaitis
Tikriausiai esate matęs, kaip keleriais metais vyresnis vaikigalis smėlio dėžėje įsakinėja, muša ir virkdo pyplius? Panašiai savo bendrabutyje elgėsi 33 metų radviliškietis Nerijus Bulatovas, tik jis nervus liejo ant vyresnių ir silpnesnių kaimynų. Kadangi 69 metų Gediminas Povilas Adomavičius neparnešė degtinės, N. Bulatovas jį dvi dienas tol daužė, kol tas iškeliavo į dausas. O pats mušeika užsidirbo 16 metų už grotų.
Padorūs radviliškiečiai S. Daukanto gatvėje stovintį aptriušusį vieno aukšto daugiabutį apeina ratu. 18 numeriu pažymėtas geležinkeliečių baraku vadinamas ilgas kaip vagonas pastatas - prastos reputacijos, čia gyvena daug girtuoklių bei neiškaus plauko žmogystų.
Vienas tokių dar visai neseniai buvo 35 metų Nerijus Bulatovas. Nors buvo teistas 7 kartus ir pripažintas recidyvistu, Šiaulių nusikaltėlių pasaulyje jis - mažai žinomas, pripažintas tik tokie pat kaip ir jis Radviliškio chuliganų. Nes visi N. Bulatovo nusikaltimai - primityvios vagystės, prie alubario sugėrovui sugurinta nosis ar iš pensininko apgaule išviliota dešimtinė kita litų.
Neturėdamas didelės įtakos nusikaltėlių pasaulyje, N. Bulatovas siekė būti vadeiva bent savo bendrabutyje. Prisigėręs čia jis nuolat šokinėdavo kaip gaidžiukas, muštravo kaimynus pensininkus ar pusgirtes bobeles. Kol prieš metus prisišokinėjo lyg paskutinis kvailys.
Pernai vasario 24-ąją geležinkeliečių name buvo geriama. Vieni sako, kad išgertuvės vyko "vyrų dienos" proga (sovietmečiu Vasario 23-iąją buvo Raudonosios armijos diena, kurią švęsdavo ir armijoje tarnavę, ir net netarnavę vyrai). Pasak didesnių žinovų, geležinkeliečių barake išgertuvės - kasdienis dalykas, tad ir tas šeštadienis buvo ne išimtis.
Taigi, šeštadienį nuo ryto Valerijos Rubavičienės kambaryje girtavo bendrabutiečiai: V. Raugalas, K. Strelkauskas, G. P. Adomavičius, V. Andriuškevičienė ir, žinoma, pats "lyderis" N. Bulatovas. Temstant, kai baigėsi svaigalai, jis liepė G. P. Adomavičiui parnešti dar butelį naminės degtinės. Pensininkas klusniai nupėdino pas "bobutę", bet grįžo nieko nepešęs. Vyras paaiškino, jog prekiautoja priminė skolas, sakė daugiau degtinės nebeduosianti, iki skolos bus sugrąžintos.
N. Bulatovas įsiuto, ėmė daužyti G. P. Adomavičių kumščiais. Kai mušamasis nugriuvo, smurtininkas pasičiupo prie krosnies stovėjusią šluotą ir toliau mušė ja. Trankė taip, kad net šluotos kotas perlūžo. Po to vaidino nužudysiąs Gediminą Povilą. Pačiupęs duonriekį, smeigė juo gulinčiam G. P. Adomavičiui į krūtinę, žinodamas, kad neaštri geležtė striukės neperdurs, sulinks. Kai taip ir įvyko, daužė peilio ašmenimis pensininkui per galvą, sukapojo odą.
Sugėrovai mėgino raminti chuliganą. Tas užriko nesikišti. Nors jis ne itin didelio ūgio, bet sportuojantis, fiziškai stiprus. "Man iškeltos trys baudžiamosios bylos, - sklaidėsi girtas N. Bulatovas, kuriam tuomet jūra atrodė iki kelių. - Manęs jau niekas neišgąsdins!"
Kitą dieną, sekmadienį, istorija pasikartojo. Skirtumas tik toks, jog geriama buvo gretimame bute, kuriame gyvena V. Raugalas. Kad turėtų ant ko išsilieti, N. Bulatovas pasikvietė G. P. Adomavičių. Šis buvo ne taip seniai palaidojęs žmoną, todėl nebuvo kas našlį atveda į protą, sulaiko, perspėja. Vyrui buvo dar neužgijusios vakar Nerijaus padarytos žaizdos ir mėlynės, bet noras išgerti nugalėjo baimę. O be reikalo, nes prisigėręs N. Bulatovas vėl ėmė siautėti. G. P. Adomavičius ir vėl buvo siunčiamas parnešti degtinės, o neparnešęs - mušamas. Tik dar stipriau ir žiauriau. Šįkart N. Bulatovas kaimyną spyriais, šluotkočiu, plastmasiniu vamzdžiu bei metaliniu semtuvėliu talžė taip, kad lūžo net 10 šonkaulių. Nugriuvęs G. P. Adomavičius dar mėgino šliaužti, bet chuliganas kaimynui per galvą smogė taburete. Gediminas Povilas po smūgio taip ir liko gulėti be sąmonės po stalu.
Po kokios valandos apsižiūrėję, kad sumuštasis nejuda ir neatsigauna, K. Strelkauskas, V. Raugalas ir N. Bulatovas pakėlę nunešė G. P. Adomavičių į lovą ir numetę paliko, o patys išėjo krauti vogto metalo laužo.
Po kelių valandų viena sugėrovių pastebėjo, kad sumuštasis guli be sąmonės ir net purtomas neatmerkia akių. V. Raugalas mėgino skambinti į greitosios pagalbos stotį, bet medikai važiuoti atsisakė. Nes V. Raugalas buvo girtas, kalbėjo nerišliai, tyčia nutylėjo, kad sumuštasis merdi. Na o Radviliškio medikai jau seniai pavargę lakstyti gelbėti girtuoklius iš geležinkeliečių barako.
Netrukus pas kaimynę Ireną Kulevičienė atėjusi sunerimusi V. Andriuškevičienė paprašė iškviesti policiją - Gediminui Povilui Adomavičiui gydytojų jau nebereikia, jis jau miręs ir net atšalęs...
Suimtas N. Bulatovas kaltę pripažino iš dalies. Jis neneigė daužęs kaimyną, tačiau kalbėjo nužudyti jo nenorėjęs. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, N. Bulatovas buvo Šiauliuose nuteistas porą metų kalėti už smulkų sukčiavimą bei vagystę. Prasidėjus teismui dėl žmogžudystės, N. Bulatovas elgėsi abejingai - pasakodamas, kaip žudė kaimyną, kalbėjo be jausmų, skundėsi bloga atmintimi. Teisiamasis atkuto į teismo salę jo aplankyti užsukus bičiuliams. Iškart atkutęs N. Bulatovas per pertrauką gyrėsi už grotų gyvenąs puikiai - gera čia kompanija, neblogas maistas, yra galimybė sportuoti. Tokį pokalbį girdėję šiurpo nužudytojo broliai.
Kadangi ekspertai parašė išvadą, jog G. P. Adomavičius nužudytas itin žiauriai, žudikas nuteistas kalėti 16 metų pataisos namuose. Be to, pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Kai N. Bulatovas išgirdo, kiek jam skirta kalėti šį kartą, truputį pasimetė. Tačiau pastebėjęs, jog į jį taikosi fotografai, užsimetė kapišoną ir iškeliavo į naujuosius savo namus.
S. Stasaičio nuotr.
(Bulatovas-N) N. Bulatovas kaimyną uždaužė neturėdamas kur išlieti jėgas ir už tai nuteistas kalėti 16 metų.
