Nors netyla kalbos apie tai, kad reikėtų atsisakyti laikrodžio sukimo, kol kas vieningo sprendimo nėra, tad belieka pasiruošti laiko pokyčiams.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė pasakojo, kad laiko sukimas išbalansuoja žmogaus biologinį laikrodį, o prisitaikymas prie naujojo laiko gali trukti maždaug savaitę.
Organizmas išsibalansuoja
Nuo senų senovės žmogaus organizmas yra prisitaikęs gyventi pagal šviesų ir tamsų paros ritmą – tai vadinama cirkadiniu ritmu.
Gydytoja neurologė teigė, kad pagal cirkadinį ritmą veikia visos ląstelės, taip pat pagal tai susidėlioja ir dienos ritmas – kada einame miegoti ir keliamės, esame energingiausi ir darbingiausi.
Persukus laiką, kai kurių asmenų rutina stipriai išsibalansuoja ir sugrįžta į vietas tik tada, kai cirkadiniai ritmai prisitaiko prie naujų sąlygų:
„Cirkadinis ritmas mėgsta pastovumą, jis nėra lengvai stumdomas, keičiamas, ir net ėmus gyventi kitu paros ritmu, kurį laiką galime jaustis prasčiau, nes vyksta buvusio ritmo ir dabartinių sąlygų derinimosi procesas, kuris kiekvienam užtrunka skirtingai.“
Kad kasdienybės ritmas po laiko sukimo išsiderina, pastebi ne vienas, tačiau kiekvieno organizmas unikalus, tad ir prisitaikymui prireikia nevienodo laiko tarpo.
„Kaip reaguojame į laiko sukimą individualiai priklauso nuo mūsų asmeninio režimo, kuris dalinai yra nulemtas genetiškai ir vadinamas chronotipu“, – aiškino specialistė.
Reikia laiko prisitaikyti
Išskiriami du aiškūs chronotipai: „vieversys“ – ankstyvasis ir „pelėda“ – vėlyvasis. Dalis žmonių yra tarpinis variantas tarp abiejų, kuriems prisitaikyti lengviau.
Gydytoja pabrėžė, kad rudeninis laiko sukimas organizmui yra sunkesnis nei pavasarinis. Taip yra todėl, kad pavasarį gamta pati mus pamažu tam ruošia – saulė pateka anksčiau, tad lengviau prasibudinti.
Kadangi pavasarinis laiko sukimas „atima“ valandą miego, prisitaikyti prie jo sunkiau „pelėdoms“, kurios eina miegoti vėlai ir sunkiai keliasi ryte.
Šiai grupei neretai priklauso paaugliai, kuriems valandos miego trūkumas atsiliepia sunkiu kėlimusi ir negebėjimu susikoncentruoti pirmųjų pamokų metu.
Stipresnį laiko pokyčių poveikį gali pajusti ir turintys miego sutrikimų, lėtinių ligų, nuotaikos sutrikimų.
Vis tik, laiko persukimo įtaką gali pajusti kiekvienas. Pokyčiai, anot gydytojos neurologės, ryškiausiai jaučiami pirmąją savaitę, organizmui adaptuojantis prie naujo ritmo:
„Galimi lengvi „jet lag“ (liet. laiko juostų sindromo) simptomai: pakitusi miego kokybė, budrumo lygis, nuotaikų, apetito svyravimai.“
Būdai, kaip sau padėti
Apsisaugoti nuo laiko sukimo įtakos organizmui neįmanoma – belieka laukti, kol to bus atsisakyta. O kol laikrodžius sukame, verta laikytis kelių rekomendacijų, kad prisitaikyti būtų lengviau.
„Pagrindinė rekomendacija – gyventi reguliariu režimu iki sukimo, po sukimo bandyti iš karto laikytis naujo režimo ir padėti organizmui lengviau adaptuotis.
Organizmui reikia duoti pakankami šviesos, fizinio aktyvumo ir teigiamų emocijų dienos metu“, – patarimais dalijosi D. Matačiūnienė.
Įsileiskite į kambarį daugiau šviesos, dažniau automobilį ar viešąjį transportą iškeiskite į kelionę pėsčiomis. Taip gausite daugiau natūralios šviesos, kuri padės prasibudinti.
Atėjus vakarui, rekomenduojama laikytis pastovaus režimo ir eiti miegoti valanda anksčiau, net jei atrodo, kad dar per anksti gultis į lovą.
Geriausia naujo režimo pradėti laikytis dar šeštadienį, prieš persukant laikrodžius, kad neprarastumėte valandos miego. Jei naujojo režimo pradėsite laikytis anksčiau, naujos savaitės pradžia bus daug lengvesnė.
