Tradiciškai daugelis žmonių medžius balina pavasarį, tačiau balinti reikia tris kartus per metus: rudenį, vasarą ir pavasarį. Rudeninis balinimas yra pats svarbiausias. Balinama spalio–lapkričio mėnesiais, tuomet balinimo priemonė išsilaiko iki pavasario ir apsaugo medžius nuo ypač aktyvių vasario saulės spindulių.
Jeigu rudenį nenubalinome obelų, pavasarinis balinimas turi būti atliekamas vasario mėnesį, kai tik leidžia oro temperatūra. Jeigu obelys buvo nubalintos, pavasarį balinama kovo–balandžio mėnesį, o ne šiltą gegužės savaitgalį, kaip paprastai daroma. Vasarą balinama birželio–liepos mėnesiais. Taip vaismedžių kamienai apsaugomi nuo perkaitimo, esant aukštai oro temperatūrai.
Pasiruošimas balinimui
Paruošimas susideda iš kelių etapų. Pirmiausia reikia nuvalyti kamieną ir skeletines šakas, kad nebūtų kerpių, samanų, ataugų ir atsilupusios žievės. Kitas etapas – žaizdų sutvarkymas. Šį darbą reikia atlikti likus ne mažiau kaip trims dienoms iki numatomo balinimo, kitaip dezinfekcija neatneš laukiamo rezultato.
Dezinfekuoti žaizdas ir kamienus galima vario sulfato ir bordo mišinio tirpalu, jį išpurškiant pulverizatoriumi. Tam pačiam tikslui tinka karštas pelenų ir muilo tirpalas, kuriuo galima nuplauti visą medžio kamieną. Išdezinfekuotos žaizdos užtepamos moliu ar specialiomis pastomis. Taip paruoštą medį jau galima balinti.
Balinimas kalkėmis
Balinimui dažniausiai naudojami mišiniai su kalkėmis, tačiau tam pačiam tikslui galima naudoti ir dažus. Kalkės yra ekologiškai švari, aplinkai nekenkianti ir pigi priemonė. Deja, kalkės nėra ilgalaikės – jas greitai nuplauna lietus. Dėl šios priežasties balinti reikia mažiausiai du kartus metuose.
Kalkės puikiai apsaugo nuo neigiamo spindulių ir šalčio poveikio, bet kenkėjų ir ligų efektyviai nenaikina, todėl į kalkių mišinį visada dedama mėlynojo, rečiau žaliojo akmenėlio (vario ar geležies sulfato). Populiariausias balinimo mišinys: 1 kg kalkių, 8 l vandens, 0,2 kg vario arba geležies sulfato. Kitas receptas: 2 kg maltos kreidos, 10 l vandens ir 200 g molio. Visus komponentus reikia kruopščiai išmaišyti, kad neliktų gumuliukų. Tirpalą reikėtų paruošti bent 2 val. prieš naudojimą.
Dažai ir kitos priemonės
Paprastai naudojami vandens emulsiniai arba akriliniai dažai. Vandens emulsinių dažų poveikis panašus į kalkių mišinio, t. y. jie apsaugo tik nuo saulės ir šalčio poveikio. Vandens emulsiniai dažai ilgiau išsilaiko, todėl reikia rečiau dažyti. Tuo tarpu akriliniai dažai vaismedžius apsaugo ne tik nuo saulės ir šalčio poveikio, bet ir nuo kenkėjų bei ligų.
Be to, dažų naudojimas yra labai paprastas: užtenka atidaryti dėžutę ir galima dažyti. Dėl savo patvarumo dažai ant kamienų išsilaiko ilgiau, todėl dažyti reikia rečiau. Trūkumas tik tas, kad dažai daug brangesni už kalkes.
Balinimui galima naudoti molio ir karvės mėšlo mišinį. Šis mišinys yra neįprastos spalvos, tačiau pigus ir ekologiškas. Molis apsaugo kamienus nuo perkaitimo ir šalčio, be to, neužkemša porų, todėl medis gali laisvai kvėpuoti. Karvės mėšlas yra rišanti medžiaga, pamaitinanti medį naudingais mikroelementais per žievę.
Kaip balinti
Balinimo tirpalą pasiruošti ne mažiau kaip 2 val. iki darbo pradžios. Aplinkui vaismedžius nužerti ar nukasti 4–5 cm viršutinio žemės sluoksnio. Užsidėti respiratorių, apsauginius akinius, užsimauti pirštines. Gerai išmaišyti balinimo tirpalą iki vienalytės konsistencijos. Pradėti balinti medį 1,5–2 m aukštyje ir leistis žemyn, tolygiai dengiant kamieną iš visų pusių.
Tuo pačiu metu nubalinti ir skeletines šakas maždaug 20 cm atstumu nuo kamieno. Nubalinti visą kamieną ir dalį žemiau dirvos paviršiaus. Balinimo mišiniui apdžiūvus, kamieną vėl apkasti žemėmis.
Svarbu! Jeigu balinimo mišiniui išdžiūvus kamienas yra pilkšvo atspalvio, rekomenduojama dar kartą nubalinti, kad balta spalva būtų vienodai sodri.
Dažniausios klaidos
Pernelyg tirštas ar skystas balinimo mišinys. Jei jis per skystas, užteptas sluoksnis nutekės nuo kamieno, o per tirštas greitai suskilinės ir nutrupės. Balinimo mišinio tirštumą galima reguliuoti įdedant papildomai kalkių arba įpilant vandens. Mišinys turi būti grietinės konsistencijos.
Balinti reikia sausą ir ramią dieną, nes esant rūkui ar lyjant kalkės nespės nudžiūti, jas nuplaus lietus.
Jeigu į ruošiamą mišinį pridėsime per daug kalkių, jos gali nudeginti medžio žievę. Be to, jauniems medžiams, kurių žievė lygi ir švelni, kalkių koncentraciją reikia sumažinti 2–2,5 karto.
Balinimo laiko nepaisymas. Pavasarinis balinimas turi būti atliktas iki pumpurų brinkimo, o rudeninis – iki pastovių šalčių. Kitu atveju ši procedūra atliks tik dekoratyvinę, o ne apsauginę funkciją.
Kasmet naudojami balinimo mišiniai su vario arba geležies sulfatu (mėlynuoju arba žaliuoju akmenėliu) turi savybę kauptis kamiene. Didelė jų koncentracija gali tapti medžio apsinuodijimo priežastimi, kas neigiamai paveiktų jo augimą ir vystymąsi. Todėl vario ar geležies sulfatą periodiškai reikia pakeisti pelenų ir muilo tirpalu.
