Nors Jungtinių Valstijų paskirtas Irako administracijos vadovas Polas Bremeris (Paul Bremer) ir bando į šalį pritraukti užsienio investicijų, didžiosios naftos bendrovės neskuba su pinigais į valstybę, kurioje atsargiai elgtis priversti net politikai ir teisininkai.
Nustekentą, tačiau naftos ištekliais turtingą šalį į demokratinius rinkimus, padėsiančius suformuoti tarptautinės bendruomenės pripažįstamą Vyriausybę, vairuojantis P. Bremeris sako, jog Irakas svarsto galimybę vykdyti privatizaciją, įsileisti užsienio investuotojų į naftos sektorių ir taip atgaivinti savo ekonomiką. Tačiau pareigūnas gerai žino, jog potencialius investuotojus atbaido abejonės, ar okupaciniu laikotarpiu sudaryti sandoriai atitiks tarptautinės teisės normas.
Didžiosios naftos bendrovės nori žinoti, kad lėšų, kurias jos galėtų investuoti, nepasisavins išrinktoji Irako valdžia. Pastaroji, nepaisant visų JAV pastangų, gali būti ne tokia palanki Vakarų investuotojams.
"Irakas nėra mūsų dabartinės strategijos dalis, - Londone sakė britų naftos milžinės BP atstovas. - Norėtume ten užsiimti verslu tik bendraudami su teisėta Irako valdžia".
Tačiau tai nesutrukdė BP ir jos konkurentėms įsigyti iš Irako žalios naftos. Dėl pastarosios stambius sandorius praėjusią savaitę užsitikrino BP, britų-olandų "Shell", Jungtinių Valstijų "ChevronTexaco" ir šveicarų "Taurus".
Gegužę Jungtinių Tautų Saugumo Taryba panaikino Irakui taikytas sankcijas. Savo rezoliucija Saugumo Taryba taip pat įgaliojo okupacinę valdžią naudoti pajamas iš naftos eksporto patenkinti šalies humanitariniams poreikiams, atnaujinti infrastruktūrai ir finansuoti civilinei administracijai.
P. Bremeris tikisi, kad radikalius reformų planus parems numatoma sudaryti laikinoji taryba, kuri padės valdyti Iraką tol, kol bus išrinkta savarankiška valdžia. Kol kas tiksliai neaišku, kada pastaroji perims Irako valdymą iš dabartinės okupacinės valdžios.
P. Bremeris pripažįsta, jog okupacinė valdžia negali viena užsitikrinti finansavimo, pavyzdžiui, skolindamasi lėšų būsimų Irako naftos pajamų sąskaita. Tačiau neaišku, ar laikinoji taryba bus teisiškai ir politiškai patikima bei sugebės įtikinti investuotojus, jog su ja sudarytus sandorius pripažins ir būsimoji Irako valdžia.
"Dėl naujų šalies ilgalaikių įsipareigojimų gali kilti teisinių abejonių", - sakė teisininkų kontoros "Denton Wilde Sapte" partneris Grehemas Kupas (Graham Coop).
Teisininkas pataria naftos bendrovėms gerokai pamąstyti, jei jos galvoja sudaryti sandorius Irake nesibaigus pereinamajam laikotarpiui. Pasak G. Kupo, pagalvoti ypač verta dėl to, kad tokie sprendimai reikalauja didelių pradinių išlaidų, kurioms atsipirkti prireikia ne vienerių metų.
Vis dėlto teisininkas pripažino, jog laikinoji taryba padidins politinį stabilumą, ir jo gali pakakti naftos bendrovėms greičiau atsiperkantiems vidutinės trukmės sandoriams sudaryti.
Reuters-ELTA
