Šalia Klaipėdos veikianti PET granulių gamykla „Neo Group“ pradeda naudoti naują logotipą. Pastarasis žingsnis vainikuoja pastaruoju laikotarpiu bendrovėje vykusius pokyčius - akcininkų, vadovybės kaitą.
Anot „Neo Group“ viešųjų ryšių vadovo Gintauto Dirgėlos, įmonė plėsti neketina, tačiau tikisi, kad jai priklausančios žemės bus įtrauktos į Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją ir taip atsiras papildomos galimybės pritraukti investuotojų, kurių poreikių dabartinė zonos teritorija jau negali patenkinti.
Naujas ženklas
„PET granulių gamyba - tai verslas, kuriame prekės ženklą įtvirtinti yra gana sunku, nes granulės tėra tik tarpinis gaminys, žaliava. Tačiau mes siekiame, kad mūsų produkcija būtų atpažįstama, nes ji turi žymių pranašumų“, - sakė G. Dirgėla.
Anot jo, tradiciškai gaminamos cilindro formos PET granulės, o „Neo Group“ gaminiai yra sferos formos, nes gamybos technologijoje yra įdiegtas povandeninis pjaustymas. Tokios granulės leidžia sutaupyti logistikos kaštų, nes jų į specialius maišus telpa daugiau nei cilindro formos gaminių. Be to, norint išlydyti „Neo Group“ granules, prieš gaminant iš jų PET gaminius, reikia kur kas mažiau energijos sąnaudų.
„Būtent sferinė PET granulė ir tapo „Neo Group“ logotipo akcentu. Šiuo logotipu bus žymimi visi specialūs maišai, kuriuose iš gamyklos iškeliauja mūsų granulės“, - sakė G. Dirgėla.
Pokalbininko teigimu, naujojo logotipo sukūrimas natūraliai iliustruoja pastaruoju metu bendrovėje įvykusius pokyčius. „Neo Group“ nuo 2007 m. rugsėjo priklauso vienai didžiausių Ukrainos finansinių-pramoninių grupių, valdančiai kelias pakuotės gamybos bendroves, „Privat“ banką, naftos perdirbimo bendroves „Ukrnafta“ ir „Neftichimik Prikarpatja“ bei didelę dalį plieno lydinių pramonės. Po akcininkų pasikeitimo buvo visiškai atnaujinta ir įmonės vadovybė.
Artimiausi planai
Pasak G. Dirgėlos, bendrovė artimiausiu metu neplanuoja jokios plėtros, nes šiuo metu Europos rinkoje jau jaučiama PET granulių perprodukcija, krenta kainos. Vakarų Europa yra pagrindinė „Neo Group“ eksporto rinka, į kurią iškeliauja 75 proc. visos produkcijos.
„Nebėra aktualūs ir ankstesnių įmonės akcininkų bei vadovybės planai statyti PET granulių žaliavos - tereftalio rūgšties - gamyklą. Tokia gamykla neseniai buvo atidaryta Lenkijoje, tad toks projektas investiciniu atžvilgiu nebėra patrauklus“, - sakė G. Dirgėla.
Artimiausias „Neo Group“ projektas - pastatyti cechą, kuriame į izoliacines putas būtų perdirbamas gamybos metu atsiradęs brokas. Dabar jis per metus sudaro 0,3-0,5 proc. visos produkcijos.
„Tokio cecho statybų idėja atsirado ir dėl Europos Sąjungos politikos, skatinančios gamybą be atliekų. Dabar susidarantis gamybos brokas yra parduodamas. Šis cechas bus tik maždaug 1200 kvadratinių metrų ploto. Dėl jo gamyklos sanitarinės apsaugos zona nepadidės. Specialistai apskaičiavo, kad per metus prie 300 tonų dabar leidžiamų metinių gamyklos išmetimų, šis cechas pridės tik 4 kilogramus“, - sakė G. Dirgėla.
Anot jo, nors tokiam cechui įrengti teisės aktai nereikalauja atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūros, dėl padidėjusio visuomenės dėmesio „Neo Group“ gamyklai vadovybė nusprendė atlikti ir šią procedūrą. Šio cecho statybas numatoma pradėti šių metų spalį.
LEZ plėtra
Anot „Neo Group“ viešųjų ryšių vadovo, bendrovė tikisi, kad šio pavasario sesijoje Seimas pagaliau priims įstatymo pataisas, numatančias Klaipėdos LEZ teritorijos plėtrą.
„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad po pustrečių metų pertraukos sausio pradžioje Vyriausybė pagaliau išreiškė savo nuomonę dėl Klaipėdos LEZ ribų pakeitimo įstatymo projekto. Ministrų kabinetas sutiko, kad būtų panaikinti įstatyme egzistuojantys prieštaravimai tarp zonos ribų ir jos ploto. Tačiau ministrai nepritarė, kad į zoną patektų ir apie 100 ha privačios žemės, priklausančios „Neo Group“. Zonos plėtrai iki 429 ha Vyriausybė nepritarė, nes buvo gautos neigiamos Valstybės saugumo departamento išvados.
„Gaila, kad nėra galimybės sužinoti, kas rašoma minimoje saugumo pažymoje, nes ji nėra vieša. Mielai atsakytume į visus kylančius klausimus ir apgintume bendrovės reputaciją. Visgi tikimės, kad Seimas supras LEZ plėtros poreikį, nes valstybė tokioms zonoms pagalbą ir paramą gali teikti tik iki 2013 metų. Jau dabar yra keletas konkrečių investuotojų, kurie dėl ribotos dabartinės LEZ teritorijos negali čia įgyvendinti savo projektų“, - sakė G. Dirgėla.
Jis akcentavo, kad pati bendrovė įstatymo projekte siūlo numatyti punktus, užtikrinsiančius, kad „Neo Group“ patekus į LEZ teritoriją neliktų net menkiausios galimybės prašyti lengvatų už praėjusius laikotarpius.
„Jei Seimas pritartų, kad žemė patektų į LEZ, tada kalbėtume su zonos valdymo bendrove dėl žemės nuomos. Šiuo metu naudojamės Lenkijoje esančiais logistikos sandėliais, tad atsiradus lengvatoms naujoms investicijoms atsirastų ir prielaidos tokius sandėlius pastatyti šalia Klaipėdos“, - sakė G. Dirgėla.
Mitai ir realybė
Anot „Neo Group“ atstovo, dėl padidėjusio visuomenės dėmesio šiai gamyklai gimsta įvairūs mitai.
„Vienas iš realybės neatitinkančių dažnai eksploatuojamų teiginių yra tai, kad PET granulių gamyklos statomos tik Rytų Europoje. Tačiau iš tikrųjų tokios gamyklos koncentruojasi Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose. Tarp Rytų ir Centrinės Europos šalių jos veikia tik Lenkijoje ir Lietuvoje“, - sakė G. Dirgėla.
Mitu jis vadina ir aplinkinių gyventojų kalbas dėl labai dūmingos gamybos. „Visi minimi dūmai - tai viso labo nuo vandens aušintuvų kylantis garas“, - sakė pokalbininkas.
Žygimantas Meškauskas
